BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-06-24

viena ląstelė juokiasi, kita - verkia

sėdžiu rankas susidėjusi ant knygos, o ji apiplyšusi ir keista: nei prastas detektyvas, nei geras romanas - hibridas. keista pažindintis su prancūzų autoriumi. po kambarį tipena šaltukas, palikdamas mažų pėdelių pėdsakus ant mano pečių. norėčiau dabar kažkam pasakyti, ką galvoju ir ką jaučiu, bet tai ne tie žmonės, su kuriais kasdien kalbuosi, ne tie, kurie skaito mano blogą. mano žodžiai, jie turėtų būti išgirsti ir suprasti, o paskui nugramzdinti nebūtin. kad niekas man neprimintų to šlamesio, traškesio, dusulio, kurį skleidžia merdėjantis protas ir nuo jo pasprukusi širdis. viens į vieną pusę, kitas į kitą. nežinau, kuris kairėje. ar gali būti dvi kairios pusės? ar netgi dar daugiau? kaip melų? tik dešinė viena. kaip tiesa.
man tikrai gaila, kad viskas taip susiklostė. gaila dabar. gal tik trumpam, nes gal greitai pajusiu vėl tą beprotišką meilę. meilę viskam. ir ant pačio gailesčio nepykstu. jo protas nedidesnis nei mano ar tavo. ir gailestis. jis gali atnešti naudos. gailėjimasis. jis gali pamokyti. noriu išmokti nors vieną vertingą ir teisingą pamoką, kurią galėčiau be išimčių taikyti visame kame. bet baisu, nes tarsi užsikirtusį patefoną, vis girdžiu zujančią mintį - nėra taisyklių be išimčių. o aš sutikčiau ja būti.

1 pastebėjimai:

Karina rašė...

jeigu norėtum, padovanočiau tau savo rastą paparčio žiedą.