BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-06-24

kada kamuolys buvo kopūstas. dangus griuvo

ką tik pažiūrėjau senas nuotraukas. kokie mes pabiručiai buvome! akytės, nuleistos žemyn, rankytės, droviai sudėtos ant kelių, nedrąsios šypsenėlės, juokingi, tėvų rinkti drabužėliai, kokių dabar net pažadėjęs milijoną negautum. laimė. vaidmenys: katinai, lapės, beždžionėlės. darželio nuotraukose mergaitės su didžiuliais baltais kaspinais plaukuose, vaikiškais žiedeliais ant pirščiukų, kur tėra paprastos spalvotos akutės ar net gyvūnų figūrėlės, pūstos, įspūdingai atrodančios suknelės, darančios mergaites labai nekaltomis, mielomis ir saldžiomis it gerai saulėje sunokusiomis braškėmis. vyšnaitės ant grietininio pyragėlio. berniukai su į šoną pasvirusiomis peteliškėmis, liemenėmis, megztukais su dinozaurais arba kostiumuoti.
tada į vaikus žiūrima, kaip į mieliausius padarėlius žemėje ir tik gal slapčia, jau gerokai ūgtelėjus, juose imama įžvelgti medikus, teisininkus, milijonierius.
ten nebuvo mados, nebuvo kaltų melų ir prasisiekimo. vaikų taisyklės tokios paprastos, kol jų nesulaužo augimas ir tėvai, smarkiai prisidedantys prie to naikinimo, o po to sakantys: "ak, kaip greitai jie, vaikai, užauga". turbūt augimo sustabdyti negalima ir aš nežinau, ką reikėtų daryti, kad būtų kitaip ir vaikai į savo suaugėlio gyvenimą atsineštų lauknešėlį, kuriame būtų vaikiškas nerūpestingumas, atvirumas ir mielaširdingumas.
neliūdžiu dėl to, kad nuo to laiko taip pasikeičiau, nes reikia mylėti kiekvieną savo nugyventą akimirką. su nostalgija ir sentimentais prisimenu mūsų kalėdinius vaidinimus, mamyčių dienos šventes, išleistuves, pertraukas, pamokas, dūkimus darželyje ir mokykloje, snaigių šokį..

0 pastebėjimai: