BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-06-17

acb

galvojau, kad rašysiu naujus įrašus kasdien, gal net po kelis. gal išsikvėpiau, o gal mano gyvenimo ritmas atostogų metu tapo dar įtemptesnis. nežinau kada paskutinį kartą ką nors rašiau, o apie užbaigimą nė negaliu pagalvoti. gal tik prieš metus rašymas buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis. dabar taip sunku sugrumuliuoti tą laikotarpį. visi metai. vis dėlto, aš žinau, kad metai. gal net kiek daugiau. po to, kai iširo grupė cinema bizarre, ir mano rašymo aistra ėmė gesti. visą laiką maniau, kad taip yra dėl to, kad brandinu save rimtam kūriniui, skaičiau kitų žmonių kūrinius, mintyse žymėjausi jų klaidas ir galvojau, kad aš tokių jau seniai nebedarau. o dabar aš nė nebežinau kaip kažką pradėti. norėčiau vėl pajusti tą tobulą jausmą, kada praradusi nuovoką parašai lapą, du ir tik tada pabudusi iš to transo supranti, ką padarei. o kur dar tas jausmas, kada supranti, kad ši kimirka tinkama rašymui, kad šie garsai, kuriuos sugauna tavo ausys, dera prie kuriamo veiksmo, prie personažų, kurie yra tavo kopijos, nes tai, ką tu parašai, yra kokie 99% tavęs, nors gal ir visas 100. nes rašydamas istoriją, į ją tu sudedi visą save. gali pasislėpti už argumentų, gali sakyti, kad taip nebuvo, gali sakyti, kad nemėgsti tamsiaplaukių ir pati esi blondinė, o štai knygos herojus - tamsiaplaukis, tačiau esmė viduje. tame, kuo pulsuoja tavo kūrinys. o aš žinau, kad jis visada atsiduoda tavimi pačiu.

0 pastebėjimai: