BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-05-02

ir nebevalgysiu varškėčių, nes mirti nenoriu mat daug reikalų ir ambicijų dar turiu

šiandien aš tarsi išplakta įvairiausių jausmų. paskutinėmis dienomis sąmonė piešia kažkokius keistus vaizdus ir it saldainius per helovyną dalina keistas mintis. taip visko norisi, tiek drąsos, tokios ambicijos. tik štai, šauna į jas klausimas, ar tai ne naglumas? arba, baisu, kad neatsirastų pasipūtėliškumas. žinau, daugelis mane pažįstančių pamanytų, kad man to neįmanoma prilipdyti, bet laikai keičiasi. sparčiai. lieka ant skruosto tik raudonas antspaudas vaiko delniuko. sėdžiu, naršau po bekraštį internetą ir jaučiu kaip kalasi sparnai, kaip plaka širdis, koks šūdinas šis įrašas gaunasi. bet nė motais ir tai. kitu diapazonu gliaudau prisiminimus, idėjas ir planus. leidžiu žydėti ambicijoms, užgaidoms, tarsi nebijodama, kad jos gali ir neužderėti, o tada nuvilti. ir tai atrodo labai arti, bet spjauti ir į tai. niekas negali kartinti tokių pakilimo akimirkų, kada viskas atrodo beveik tobulai. o gal žiūrovui iš aplinkos netgi visai tobulai. tol, kol nepermatai manęs iki paskutinio siūlo galo. tada, jei tik nori suprasti, arba gali taip, kaip aš noriu, gali ir suprasti, kad ir aš basomis buvau užlipusi ant rožių spyglių, jog ir man kažkas į arbatą vietoj cukraus pylė druskos. o prabilus apie tą didelį kažką, dar reikia pasakyti, kad dažniausiai tai tik tu pats. su savo barjerais, principais ir kategoriškumu. su savo savimi, individualumu, norais ir siekiais. su užriesta nosimi, pernelyg susikoncentravusiu (arba ne) žvilgsniu ir nenoru. dideliu dideliu.
pūkšt ir nėra viso to.

0 pastebėjimai: