BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-05-13

imkit mane ir skaitykit

laukiu, kol bus visiškai tamsu. išsėlinsiu į balkoną pasimelsti nakčiai ir žvaigždėms, persižegnosiu camus, išskalausiu purvinas mintis ir išvargusį kūną vėju, persikrausiu prisiuosčiusi lietaus ir naktys, prisipildysiu žvakutės liepsnos, kurią uždegsiu tamsoje, pasijusiu maža, bežiūrėdama į didingus skliautus virš galvos, tyliai pasvajosiu, nusišypsosiu nepajudindama lūpų, kalbėsiu neišleisdama nė garso, leisiu prisiminimams atsinešti ant kupros praeitį ir išklausysiu jų pasakos, kuri galbūt vėliau padės man užmigti. žvilgsniu išnaršysiu kiekvieną tamsos lopinėlį, prisiklijuosiu jį prie savęs, suskaičiuosi žvaigždžių šypsenas man ir kitiems, taip pat kaip aš besėdintiems balkone, mirktelsiu mėnuliui, kuris šoks breiką ir tik į parytį, viso šou pabaigoje, meistriškai sušoks tango, o prieš pradingdamas paskirs man pasimatymą ir būsime pora kaip tvora. aš, su savo žemiškomis ydomis ir ambicijomis ir jis, su savo nepastovu ir paauglišku žavesiu.
jau jau beveik pasiekiau kuprinę, kad išsitraukčiau camus, kad parepetuočiau, nes naktį viskas šiaip ar taip turi būti tobula: košmarai, komedijos, meilės istorijos. paskutinį kartą leidžiu muzikos akordams pertraukti klaviatūros tauškėjimo garsą. jau dedu tašką ant juodų ir vienatvės šykštumo pripildytų savaitgalių. tai jau išsemta.
bet gal dar parašyti. mažą istorijos detalę. epizodą. kur būčiau nematoma aš ir jūs, teoriškai pagrindiniai, bet vis tiek neryškūs.

0 pastebėjimai: