BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-05-05

būna būna, kad ir aš nežinau

kodėl krepšinis? klausiu savęs tikrai ne pirmą kartą. nei tie krepšininkai labai gražūs, nei juo labiau protingi, nei per daug ten išmanau, nei jaučiu nesuvaldomą aistrą ir azartą. nekenčiu vyrų, su nuo alaus išsipūtusiais pilvais, kurie pūpso beveik per dvi kėdes arenoje. nekenčiu keiksmažodžių ir rūkalų tvaiko, sklindančio nuo jų. baisiuosi alaus bokalais, kuriems, rodos, nebūna galo. ir mėgstu žaisti, bet nemėgstu. čia sunku rasti didelių kultūros ir kultūringumo bruožų, kažko, kas apskritai turėtų vertybių ir būtų naudinga. nesu sužavėta šokėjų, muzikos, netgi lyg ir egzistuojančios diskriminacijos, kad krepšinis vyrams, kad moterys negali būti sporto žurnalistėmis ir kažko išmanyti.
tikrai nežinau, kas laiko mane prie šio žaidimo. gal reikėtų spėti, jog tai tas pats noras laužyti stereotipus apie moteris ir sportą, sporto žurnalistai, trykštantys charizma (nors pripažinkim, nedaug jų esu sutikusi, o ir sutikau tik sporto). tikrai nežinau. bet patinka man. jei kada sugalvosiu kodėl, parašysiu.

0 pastebėjimai: