BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-04-29

neatiduokit gelbėti pasaulio mano rankoms

viskas gerai, o man lyg ir liūdnoka, nors nereikia čia apsimetinėti, jog nežinau priežasčių. tas pats, kas buvo praeitam ar užpraeitam įraše. na, ir koks gi dabar skirtumas. juk neskauda. taip, liūdesys be skausmo. keista. kuo toliau, tuo keisčiau ir įdomiau gyvenu. mirštu iš pasitenkinimo susipažindama su naujais žmonėmis, išmokusi kažką naujo, laimėdama arba elegantiškai pralaimėdama, kažką patirdama ar tiesiog maldama patys žinote ką  mokykloje, toje pienėmis apžėlusioje pievelėje su klasiokėmis. mėgstu grožį už lango, nors dažniausiai esu fiziškai nutolusi nuo jo labiau nei koks bilas geitsas. mėgstu ją ir jį, kalbu be perstojo, bet niekada nepasakau to, kas svarbiausia ir visiems reikšmingiausia. niekada neatiduokite man gelbėti pasaulio, nes tas tris minutes ir trisdešimt šešias sekundes, kurios bus tam skirtos aš prakalbėsiu kaip jaudinuosi dėl tokios garbės, tada pajusiu, kad trūksta laiko ir nuliūsiu, nes būsiu daug nepasakiusi, o pasaulis bus nė motais. tačiau susitaikyti galima ir su tuo. net su viskuo. ir niekas tenedrįsta man prieštarauti.
apskritai viskas keista.
arba ne.
tik aš.
tokia reikli kitiems, bet ne sau. tokia apsiginklavusi vaizduote, tvirtai rankose spaudžianti abejingumo skydą ir beveik atvirai besimurgdanti nešvariame zapyškio karjero vandenyje. tačiau visa tai be didelių iškilmių galima pavadinti ir puikybe, kurią kas antras žmogus įžvelgia manyje vos pūstelėjus vėjui. jėė.
vakar galvojau, kad rašymas mano stiprioji vieta, dabar žinau, kad silpnoji. kalbėjimas irgi. ir viskas.
stiprių gal dar atsiras.

0 pastebėjimai: