BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-04-07

ne, ne

neseniai riebiai nusikeikiau twitteryje.
pasijutau geriau? kažin. tada pamačiau keletą beprotiškų nuotraukų turbūt populiariausiame šiandien socialiniame tinklalapyje - facebook - kur viena mano pažįstama buvo.. su tokia šypsena! šypsena, vėjavaikiškumas, laisvė, energija, bebaimiškumas, ryžtas! štai kas turi atsispindėti veide.
o ką pamatyčiau savajame, jei dabar žvilgtelčiau į veidrodį? nuovargį, pyktį, stresą. lūpų kampučiai savo  būtų pasiekę kritinį tašką. absurdiškas tas liūdesys ir visi vargai, kai yra tiek nuostabių dalykų, kai yra tiek bjaurių dalykų, kuriuos tu gali imti ir pakeisti, o tada pajusti neapsakomą saldumą dėl savo pergalės. tik išsikelk sau tikslą ir žingsniuok tvirtais žingsniais taku, net jei tai aukštai virš žemės iškeltas lynas, kuriuo paprastai cirke vaikšto akrobatai atsiplėšę nuo žemės.
kartais mane užklumpa jausmas, kad galiu nuversti kalnus tam, kad pasiekčiau savo tikslą, išpildyčiau svajonę. tai velniškai malonus jausmas. kažkas sakė, jog tai jaunystė. galbūt. bet kita vertus, tai reikštų, kad senstu, jei jau nejaučiu to visąlaik. o aš žinau, kad nesenstu, kad ir kaip keistųsi mano švęstų gimtadienių skaičius. vienaip ar kitaip - gyvenu. dėl to, be abejo, džiaugiuosi, bet, jei galėčiau papildyti save, turbūt be svarstymų griebčiausi stiprybės. reikia būti stipriam, kad išnakintum liūdesį savy, tarsi trintuku ištrintum demonus, gyvenančius širdy.
ne, stiprybės tai jau reikia man labai.

0 pastebėjimai: