BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-04-29

Karolis Tiškevičius apie „Žalgirio radiją“: atvirai ir su humoru

„Žalgirio radijas” – jau penktus metus gyvuojanti ir vis daugiau klausytojų pritraukianti radijo laida apie krepšinį ir garsiąją Kauno „Žalgirio“ komandą. Tai laida, kurioje kiekvieną darbo dieną nuo 17 iki 18 valandos krepšinio gerbėjai ne tik, kad gali išgirsti šviežiausias naujienas iš populiariausios Lietuvoje sporto šakos – krepšinio, bet ir patys sudalyvauti laidos siūlomose žaidimuose, pasitikrinti savo žinias ir be viso to laimėti vertingų prizų. Klausytojus įvairiuose Lietuvos miestuose su niekur negirdėtais komentarais bei interviu nuolat džiugina krepšinio žvaigždės ne tik žaidžiančios Lietuvoje, bet ir užsienyje. Prie laidos paįvairinimo prisideda ir trenerių, žurnalistų, krepšinio klubų vadovų bei kitų žmonių pasisakymai. Prieš kiekvienas rungtynias klausytojai yra supažindinami su Kauno „Žalgirio“ varžovų komandomis, pačių krepšininkų rungtynių spėjimais. Visa tai vainikuoja originalios rubrikos tokios kaip: Žaliasis dienoraštis“, „Stora piniginė“, „Žalgiris.lt“, „Pokštelis“, „Žalgirio sinoptikų prognozės“ ir neseniai pasibaigusios „Protų  kovos“.

Šiuo metu „Žalgirio radijo“ pultą jau antrus metus valdo Karolis Tiškevičius. Jaunas ir perspektyvus laidos vedėjas, o rungtynių metu ir jų informatorius, drąsiai kalba apie laidos ypatumus, atskleidžia pikantiškas detales, kurios vyksta išjungus mikrofoną (arba retkarčiais pamiršus tai padaryti), prasitaria, jog radijo laidos vedėjui svarbiausia mėgti kalbėti ir sugebėti savo kalbą valdyti. Bene viso pokalbio metu Karolis šypsosi ir nestokoja žodžių atsakinėdamas į pateiktus klausimus.

-Kada ir kaip pradėjote domėtis krepšiniu? Ar pats jį žaidėte?
-Domėtis pradėjau, kai „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą 1998 – 1999 metais. Atsukime 12 metų atgal - tada man buvo septyneri metai. Krepšinį žaidžiu mėgėjiškai, dabar kartais važiuoju į „Žalgirio“ treniruočių centrą.

-Prieš pradėdamas dirbti „Žalgirio radijuje“ turėjote pereiti atranką. Kas joje padėjo?
-Aš pats. Iš tikrųjų man pasisekė. Buvo atranka, kuriai reikėjo motyvacinio laiško. Manau, kad tai buvo pirmas žingsnis, nes būtent jo dėka tave pasikviečia į pokalbį. Buvo atrinkta maždaug 50 žmonių, bet nežinau, kiek anketų buvo apskritai. Pirmame atrankiniame ture buvau prieš merginą. Kai mums reikėjo komentuoti rungtynes ta mergina pasakė: „Aš nekomentuosiu.“ Aš gyvenau krepšiniu – čia turbūt buvo pagrindinis dalykas.

-Kokių savybių reikia radijo laidos vedėjui?
-Pagrindinė savybė – gebėjimas kalbėti. Be jos negalima išeiti į eterį. Gebėjimas kalbėti ir nenusikalbėti yra svarbiausia. Jeigu tu kalbi ir nenusikalbi – tu niekam neužkliūni, bent jau man taip atrodo – tavęs niekas nemato, tik girdi, o žmonės niekada nemato to, ką tu darai gerai, bet  visada mato, ką darai blogai.

-Kokią reikšmę radijo vedėjo darbe turi balsas?
-Nežinau. Yra be galo daug skirtingų radijo laidų vedėjų: aš esu vienoks, mano kolega yra kitoks. Niekas nepasakys, kieno balsas yra gražus, kieno blogas kalbėjimo tempas. Tai yra labai individualu. Geriausiai atsirenka auditorija, kuri tave girdi. Jie tave pamėgsta arba ne. Vėlgi, aš negaliu pasakyti ar mane pamėgo. Radijas toks nedėkingas dalykas – tu niekada nesužinosi, ką apie tave galvoja. Jeigu tu dirbi, tiki savo jėgomis, tai stengiesi viską daryti iš visų jėgų.  Kaip gali, taip padarai – svarbiausia nešnekėti nesąmonių.

-Prieš tapdamas „Žalgirio radijo“ laidos vedėju, žinoma, klausėtės laidos ir anksčiau. Kokias ydas pastebėjote ankstesnių vedėjų laidose?
-Pirmą sezoną buvo Tadas Širvinskas, antrą – Mindaugas Rainys, trečią – Vytautas Mikaitis, o tada atėjome mes su Justinu Liaudinsku. Visus juos gerai pažįstu, todėl nesinori kalbėti, be to, visi buvome skirtingi. Prie kiekvieno vedėjo radijas būna kitoks, net ir pernai, kai dirbome su Justinu, nes kiekvienas vedėjas gali save skirtingai realizuoti. Kiekvienas skirtingai įsivaizduoja krepšinį radijo bangomis. Aš įsivaizduoju vienaip, Vytautas Mikaitis kitaip, o Tadas Širvinskas dar kitaip. Manau, kad kiekvienas sezonas buvo savotiškai žavus.

-Kiek naujovių įneša pasikeitęs laidos vedėjas?
-Nežinau, reikėtų klausytojams pasakyti. Manau, kad kai mes dirbome su Justinu tų naujovių buvo pakankamai daug, netgi galėčiau teigti, kad daugiau nei bet kada anksčiau. Ir „Užribis, ir „Protų kovos“, ir „Komentaras“, ir daug kitų (jau reikėtų atsiversti grojaraštį) bet manau, kad kiekvienas vedėjas kažką atsinešė.

-Gal turite idėjų, kurias artimiausiu metu ketinate įgyvendinti „Žalgirio radijo“ laidoje?
-Turiu, bet nežinau, ar susitarsime su administracija, ar kitą sezoną toliau dirbsiu. Geriausios idėjos yra tos, kurios gimsta spontaniškai. Šiandien važiuojant į Kauno sporto halę, po laidos, gimė viena idėja visiškai spontaniškai. Nežinau ar ji gera, reikia pradėti daryti, paklausti žmonių, ką jie galvoja. Baisiausias ir sunkiausias dalykas – neišsisemti.

-Kokia ta nauja idėja?
-Kadangi nežinau ar darysime, be to, reikėtų daug tobulinti, nesakysiu. Kai tik pradedi modeliuoti tą mintį, 50% viskas pasikeičia. Tai, ką sugalvojau, pasikeis arba to išvis nebus.

-Atlikote praktiką „Pūke“. Ar ten įgyta patirtis jums pravertė „Žalgirio radijuje“?
-Buvau ten dvi savaites, bet nepavadinčiau to praktika, nes praktika yra toks dalykas, kada tu nori kažkur įsidarbinti. Aš nenorėjau ten įsidarbinti, ėjau pasižiūrėti, kaip dirba radijas ir televizija. Tada man buvo 17 metų, tai buvo prieš atranką į „Žalgirio radiją“. Neįgijau ten patirties. „Pūkas“ galvoja, kad jie yra tiriamoji žurnalistika, nors galime dėl to pasiginčyti. Nedirbau ten tiesioginiame eteryje, tik mačiau kaip dirba žmonės. Aišku, kaip aš sakau – kiekvienas išėjimas į lauką yra teigiama patirtis. Pamačiau kaip atrodo studija, mikrofonai, tačiau krepšinis ir tiriamoji žurnalistikai labai skirtingi.

-Kiek užtrunka vienos laidos paruošimas?
-Pradžioje užtrukdavo gal valandą, vėliau dvi valandas, maždaug viduryje tarp tų dviejų metų – 15 minučių, nes tada tau susisuka smegenys ir galvoji, kad viską moki. Bet kuriuo atveju anksčiau ar vėliau prieini prie to, kad ruošiesi laidai 8 valandas. Jeigu nori, kad klausytojas išgirstų kažką gero, o ne blevyzgas, ruošiesi. Žmonėms įdomu pašnekovai, žalgiriečiai, todėl turi pasiruošti, kad jie būtų toje laidoje.

-Kokių juokingų ar nemalonių nutikimų turėjote laidų metu?
-Geriausi nutikimai tada, kada tu neišjungi mikrofono. Mano karjeroje, jeigu galima taip pasakyti, tokie atvejai buvo du. Pirmas atvejis buvo tada, kai aš dirbau pirmą sezoną, antrą savaitę (labai gerai prisimenu), gal buvo 7 laida ir atėjo tuometinis „Žaliosios mirties“ prezidentas Ričardas Petrauskas, aš neišjungiau mikrofono ir sakau: „Čia šūdo malimas“. Aišku, čia nieko rimto. Kolegoms tikriausiai yra buvę rimtesnių nutikimų. Antras kartas buvo šįmet, kada vėl neišjungiau mikrofono. Tada garsiai kolegai pasakiau: „Einam parūkyti.“ Radijas linksmas dalykas – tavęs niekas nemato – čia yra geriausias dalykas. Kartais žmonės klauso, galvoja, kad jie rimtai kalba, bet jei jie tave pamatytų, tada tu tikrai nebūtum taip gerai įvertintas, nes gal tu tuo metu išsiskėtęs ar gulintis. Galų gale, mes su Justinu Liaudinsku buvome susilažinę, nors neatsimenu, kas turėjo įvykti, bet taip įvyko ir mes vedėme laidą be kelnių. Ir ką, buvo negalima susijuokti.

-Kas kelia didžiausią malonumą darbe?
-Aš šventai įsitikinęs, kad kalbančiajam žurnalistui eteryje, televizijoje ar bet kur kitur, labiausiai norisi, kad jį girdėtų. Eteryje kalbantys žurnalistai – garbėtroškos – sakau ranką prieš širdies pridėjęs. Visiems jiems reikia dėmesio. Kai tave girdi, tavęs klauso, tave komentuoja.

-Į laidą buvo atėję ir keletas „Žalgirio“ „Jaunųjų žurnalistų“. Kokį įspūdį jie paliko?
-Paulius yra krepšinio enciklopedija. Kiek jam dabar ?11 metų? (12m. aut. pas.) Jis labai primena mane patį. Jis žino viską. Jo metų aš irgi norėjau kalbėti apie krepšinį. Mano manymu, Paulius yra labai labai talentingas. Lukas vyresnis, bet labai žingeidus, netgi manau, kad jis pakankamai pajėgus prisijungti prie „Žalgirio radijo“ kolektyvo ir padėti ruošti laidą, vieną kitą kartą išeiti į eterį. Paulius gal tik per jaunas, tačiau kiekvienam žmogui gali pritaikyti rubriką. Paulius tikrai talentingas, tik dar reikėtų palaukti. Man labai sunku spręsti, nes ne man vertinti jų galimybes. Net ir su Pauliumi kalbant akis į akį buvo vienaip, o įjungus eterį, kitaip. Paulius yra idealus komentatorius, tačiau dar yra jaunatviškas susivaržymas.

-Esate jau gana gerai žinomas. Gal turite patarimų kaip prasimušti jaunam žurnalistui, nes ne paslaptis, kad žurnalistikoje yra daug mėgėjų?
-Aš neprasimušiau. Skamba banaliai, bet, pirma, reikia labai norėti. Labai norėti, jei esi įsitikinęs. Negalvoti: „Gal; Oi, kaip man patinka“. Reikia 100% įsitikinti, kad taip, tau to reikia. Antra, ryžtas. Gauni galimybę – pasinaudoji, eini, darai. Žmonės sako: „Kam tau to reikia? Eini už dyką ir darai.“ Pradžioje ir mūsų su Justinu Liaudinsku užmokestis buvo juokingas, bet svarbiausia ne pinigai. Turi tvirtai žinoti, ko tu nori.

0 pastebėjimai: