BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-04-20

Besibaigiantis krepšinio sezonas nesustabdys „Jaunųjų „Žalgirio“ žurnalistų“ projekto


„Jaunieji „Žalgirio“ žurnalistai“ – „Žalgirio“ inicijuotas projektas, skirtas moksleiviams, besidomintiems žurnalistika, krepšiniu, „Žalgiriu“. Dar pirmojo žurnalistų susitikimo metu kalbėjęs „Žalgirio“ generalinis direktorius P. Motiejūnas žadėjo, kad žurnalistai susitiks ne tik su krepšininkais, bet ir jų šeimomis ir galės išbandyti savo jėgas „Žalgirio“ radijuje. Tada dar nepatyrę ir šiek tiek išsigandę būsimieji žurnalistai vargiai galėjo patikėti, kad taip ir bus. Dabar projektas beveik pasiekė atomazgą, o jauni ir nepatyrę moksleiviai įgijo neįkainojamos patirties.
Maždaug prieš 7 mėnesius po daugelį Lietuvos mokyklų buvo išsiuntinėti elektroniniai laiškai, kuriais buvo kviečiami vyresnėse klasėse besimokantys moksleiviai, rašantys į mokyklos laikraščius, svajojantys apie darbą radijuje ar žurnalistiką, norintys iš arčiau susipažinti su žalgiriečiais ar tiesiog trokštantys patirti naujų iššūkių. Viskas, ką reikėjo padaryti susidomėjusiems, tai parašyti 3 faktus apie Kauno „Žalgirio“ komandą ir trumpai papasakoti apie savo mokyklą bei patirtį rašant straipsnius.
Neilgai trukus buvo atrinkta grupelė įvairaus amžiaus mokinių, kurie įgijo išskirtinę galimybę pažinti ne tik Kauno „Žalgirio“ komandą, bet ir susipažinti su keletu garsių Lietuvos sporto žurnalistų, tokių kaip J. Miklovas, V. Mikaitis, R. Dačkus, V. Mačiulis, S. Nalivaika, A. Žukaitė ir R. Vainauskaitė, kuri pasidalijo studijų patirtimi.
Būsimieji žurnalistai buvo supažindinti su akreditacinių kortelių reikšme, Kauno sporto halės užkulisiais, o keletas spėjo pabūvoti „Žalgirio“ radijuje ir publikuoti savo straipsnius net keliuose sporto naujienų portaluose. Taip pat beveik viso projekto metu buvo rengtos spaudos konferencijos, išbandytos specialiai žurnalistams skirto vietos. Pradėję nuo paprasto straipsnių aprašymo, jaunieji žurnalistai kilo aukštyn, remadamiesi profesionalių žurnalistų patirtimi, atsargiai rinkosi, ką kalbinti ir kaip originaliau parašyti straipsnį.
Plačiau apie projektą papasakoti maloniai sutiko jo koordinatorė A. Dagilytė.

-Iš kur atsirado tokio projekto idėja?
-Prieš kelis metus yra buvęs panašus projektas, bet po pusės sezono išblėso, nes nebuvo žmonių, kurie jį plėtotų, prižiūrėtų. Nusprendėme po keleto metų jį atnaujinti. Manau, kad pradžia padaryta nebloga.

-Ar yra buvę tokių ar panašaus pobūdžio projektų ir kituose krepšinio klubuose? Kaip su užsienio krepšinio komandomis?
- Toks dalykas egzistuoja, bet susijusio su sportu Lietuvoje tikrai nesam nieko tokio girdėję. Užsienyje irgi neteko girdėti. Gal ir yra, nors nesidomėjau tokiais dalykais.

-Pagal kokius kriterijus buvo atrinktos mokyklos, kuriose buvo platinamas skelbimas?
-Kriterijų nebuvo, persiuntėme per visas mokyklas, raštines, bendrais elektroninias paštais, prašėme, kad jie išplatintų, bet jie, greičiausiai, to nepadarė. Tikimės, kad kitais metais lengviau pasklis žinia ir bus daugiau dalyvių.

-Kaip vyko dalyvių atranka?
-Pirmiausia kreipėmės į mokytojus, konkrečiau – kūno kultūros mokytojus, prašėm, kad jie atvestų iš savo mokyklos gabius moksleivius. Tai labiau buvo ne atranka, o informacijos sklaida. Platinom po įvairius puslapius, Facebook. O pati atranka – norėjome, kad būtų motyvuoti moksleiviai ir turėtų žinių apie „Žalgirį“, kad būtų priemonės, kuriomis skleistų informaciją apie komandą savo mokyklose. Pati, tikriausiai atsakinėjai į tuos 4 klausimus. Atranka nebuvo griežta, neatrinkome tik labai jau silpnų žmonių, kur matėsi, kad nemoka parašyti net apie save mokinys. Tokių nekvietėme, bet daugiau mažiau visus kvietėme.

-Ar sulaukėte daug anketų?
-Iš tikrųjų buvo daug anketų iš kitų miestų, bet nepavyko jų sėkmingai įtraukti į projektą. Ir pas jus yra mergina, kuri važinėja iš Alytaus. Bandėme kituose miestuose padaryti susitikimus, bet „Žalgiris“ kituose miestuose žaidžia tik vieną kartą dažniausiai. O dalyvių tikrai nedaug. Norėjome, kad būtų daugiau.
-Ar dabartiniai jaunieji žurnalistai pateisina jūsų lūkesčius?
-Iš tikrųjų kai kurie tikrai labai patobulėjo per šį laikotarpį, tikimės, kad kitais metais dalyvaus tie patys, atsiras naujų. Mums, aišku, kils naujų minčių, užduočių. Galbūt norėtųsi tik daugiau sklaidos mokyklose.

-Kada numatoma šio projekto pabaiga?
-Su šio sezono pabaiga. Nuo rugsėjo mėnesio ieškosime naujų žmonių.

Įspūdžiais pasidalino ir patys jaunieji žurnalistai.

-Pauliau, buvo surengta daugybė susitikimų su įvairiais žurnalistikos grandais. Kuris iš jų paliko didžiausią įspūdį?
- Į šį klausimą sunku atsakyti. Visi susitikimai su grandais buvo savotiški ir suteikė naudą.

To paties paklausta Kotryna Maščinskaitė sako, kad labiausiai buvo sudominta S. Nalivaikos.
-S. Nalivaika, žinoma. Jo paskaita truko daugiau nei 60 minučių, o viskas atrodė kaip per 60 sekundžių.

-Pauliau, kas tau buvo įsimintiniausia viso projekto metu?
-Iš šio projekto vieno dalyko tikrai negalėčiau išskirti. Įsiminė viskas: tiek apsilankymas radijo stotyje, tiek interviu ėmimas iš žaidėjų, tiek dalyvavimas spaudos konferencijose. Gaila, tačiau teko praleisti keletą susitikimų dėl ligos.

-Esi vienas iš keleto laimingųjų, kurie pabuvojo radijuje. Kokį įspūdį paliko studija, laidos vedėjas ir pati laidos eiga?
-Laidos eiga man yra puikiai žinoma, kadangi „Žalgirio“ radijo pats klausausi kiekvieną dieną. Studija kaip studija, galima pasakyti, eilinis radijas. Laidos vedėjas - puikus žmogus. Likau labai patenkintas galimybe apsilankyti studijoje laidos metu.

Kita žurnalistė, Simona Šlefendoraitė, sako, kad įdomiausias patyrimas jai buvo, kai susidūrė su T. Klimavičiumi.
-Įdomiausia buvo, kai T. Klimavičių teko kalbinti halėje, o po to mokykloje. Ir mokykloje jis mane atpažino.
Šalimais jos buvusi jaunoji žurnalistė Algita sakė:
-Klimavičių aš irgi kalbinau, bet smagu nebuvo. Ne dėl to, kad jis man nepatinka, ne dėl to, kad būtų daręs ką blogo, bet aš pati labai susikirtau.
-Ai, dar O. Samhanas man į „Facebook“ parašė! – sušunka Simona.

-Kokius tikslus ir lūkesčius kėlėte prieš projektą? Ar likote patenkintos?
-Maniau, kad kartelė bus auksčiau, - sako Simona, - bijojau pasirodyti neraštinga, būti nepajėgia kažką darant. Vis dėlto lūkesčiai pasiteisino, tik norėčiau dar ir į rūbinę užeiti.
-O aš maniau, kad čia bus kaip realybės šou – pirmas straipsnis ir tada kas nors iškrenta, - mintimis dalijosi Algita.
-Kontryna, kokias emocijas sukėlė pirmasis interviu?
-Mano individualus pats pirmas interviu buvo su Omaru Samhanu.  Stengiausi susilaikyti nesijuokus, bet, kai iš diktafono paklausau, siaubas kažkoks, kaip besmegenė juokiuosi. Na, turbūt dėl to, kad tikrai labai juokingas ir geras interviu išėjo. Gal gerai, kad pirmam interviu pasirinkau draugiškiausią krepšininką, nebuvo jokių problemų.

0 pastebėjimai: