BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-04-15

apie nieką, kuris yra viskas

stovėdama šiandien prieš saulę džiovinau liūdesį ir vienatvę. kaulus skalaujantis vėjas savo šuorais sudrebindavo mane akimirkai, o paskui ir vėl palikdavo ramybėje. liauna kaitra ir jaunas vėjas. jie pakuždėjo, kad jau galėčiau eiti naktį į balkoną, susisupusi į storą apklotą, su dideliu arbatos puodeliu, stebėti nakties, žvaigždžių, skaičiuoti, keliuose languose dar dega šviesa ir spėlioti, ką veikia kaimynai.
grįždama namo mačiau mėlynus šlaitus. žibuoklės trimituoja apie pagaliau vargus pralaužusį pavasarį, skelbia, kad visiems rimtiems darbams atėjo galas. ir dabar pas mane ant stalo stovi pamerkta puokštelė. atrodo, kad jos pašaipiai spokso į mane, bando koketuoti, plačiai plačiai atmerkusios akis. žiūri ir bando sugerti kiekvieną garsą. visai kaip aš.
tik dabar aš sėdžiu, kratausi nuo šalčio, kuris tapo geriausiu mano draugu, niekada nepaliekančiu vienos. priešais atversta knyga, iš kažkur sklinda nematomi, bet velniškai galingi pianino garsai, dar kažkur varstosi durys. mintys srovena lėtai, tarsi supdamosios ant vėjo sukeltų bangelių. šnibžda pasakojimus apie prisiminimus, atskleidžia svajonių išsipildymo receptus, kurie yra velniškai greitai užmirštami būtent dėl savo paprastumo.

0 pastebėjimai: