BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-03-06

blasphemy

vis klausiu savęs, kur pradingo ta mergaitė, kuri anksti vakare prisiglausdavo prie pagalvės ir užmigdavo su ašaromis akių kampučiuose, nes bijodavo. ją kamuodavo negera nuojauta, baimė, kad kas nors gali nutikti jos šeimai, draugams. paskutinės mintys, kurios ją palydėdavo į sapnų karalystę būdavo maldos. tada dar dievui, švenčiausiajai mergelei marijai, angelui sargui, raganoms, burtininkams ir vorams, nes ji buvo girdėjusi, kad jie neša laimę, todėl ji tikėjo, kad jei jie moka burti, būtinai jos išklausys ir padarys, kad jos namiškiai būtų sveiki ir laimingi. po to, kai ji nustojo tikėti burtininkų, raganų ir voriukų galiomis, dar ilgai prašydavo savo angelo sargo, kad jis paprašytų savo draugų angelų sargų prižiūrėti jos mamą, šeimą, draugus, visą pasaulį. ji užmigdavo, sakydama, kad jis neeikvotų savo laiko jai. ėjo dienos. kiekvieną naktį ji užmigdavo bekartodama savo išmoktas maldas mokykloje ir dar vaikų darželyje, kur dėkodavo dievui už maistą, už viską, ką turi.
paskui viskas pasikeitė. nebeliko dievo, nebeliko mergaitės. į jos gyvenimą įsibrovė naujas tikėjimas, pasitikėjimas savimi arba kitais žmonėmis, nepasitikėjimas, liūdesys ir kiek kitoniška vienatvė. pažiro nelaimės ir ji atstūmė dievą. per tiek metų, jis nė karto nepadarė, ko ji prašė. tai buvo išbandymas ir ji jo neišlaikė. ji tik prašė, bet nieko nedavė. tikėjimas tikras ir tvirtas yra tik tada, kai net negavusi ko nori, vis tiek tiki ir nenusileidi.
ne, ta mergaitė nesiruošia pradėti iš naujo. ji neketina tikėti, nes ji vis bando padaryti tai, ko anksčiau prašė dievo ir kitų stebuklingų būtybių, pati. jai nesiseka. niekada niekas nesisekė, bet ji mano, kad geriau daryti pačiai. bent bandyti. nei laukti, kol kas nors viską padarys už tave.
bandyk, mergaite.

0 pastebėjimai: