BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-01-19

tfu

turiu tiek klausimų, nors esu tuščia ir sausa. tarsi sena, nuskurusi kempinė. kažin ar būtų naudos iš to, jog sulaukčiau atsakymų, sulaukčiau tų žodžių, kurių meldžia kažkuri mano esybės dalis. kokia ji netikusi.
turiu pakankamai, kad būčiau laiminga.
keliauju tolyn. žinau tai. tik gal yra per mažai aplinkoje esančių detalių, kurių dėką galėčiau pastebėti savo trajektorijos kitimą. gal gatvėje yra duobelių, kurios daro kelionę ne tokią patogią, kokia ji galėtų būti. bet viskas pataisoma.
nors ne, ne viskas. čia man nieko nereikia tuo įtikinėti, tad galiu tiesiai rėžti, jog nebesugrįš tie geri santykiai, kelios tikros mintys - į tą patį upės vandenį neįbrisi du kartus.
nors, kad ir kaip dėl to būtų negera, tam tikra prasme viskas į gera. nežadu ir neatveriu kelio to tipo naujiems dalykams, tačiau palyginu ir pagerinu sąlygas kito. gal dar nėra taip vėlu, gal dar įmanoma susitaikyti su savimi, tačiau kaip tą santarvę išlaikyti ilgėliau? juk negaliu visko suversti nuovargiui, ar galiu?
neturėčiau galėti. pagal tą ir tą taisyklę. seną seną. kad jau pragydau apie seną seną, tai pastaruoju metu pasireiškia ir tie seniai seniai pakavoti principai. jie grįžta su griausmu ir grasina visiems, kurie tik pasitaiko kelyje. kodėl jie neieško kaltųjų, bet kankina visus?
begėdžiai.

0 pastebėjimai: