BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2011-01-10

7 horcruxes

girdžiu kaip nuo stogų tekėte teka vanduo. atodrėkis. jau dabar jaučiu drėgmę kojose, nes tie velnio batai sušlaps ir leis sušalti pėdoms. kodėl niekada neišsirenku gerų batų? ką gi, juk  ne apie tai paburbėti čia atėjau. tiesą sakant, nė nežinau apie ką.
šiandien maloniai pasikalbėjau su sandra. tiesa, lyg ir apie nieką, bet pastaruoju metu kalbėjausi tik su karinute, tad tai buvo jau šis tas. galvojau, kad iš pašnekesio kils kažkokių minčių. deja, tuščia.
dargi, kalbėjausi su andriumi. keista, ledas lūžta. aš išnirau iš ledinio vandens, užsikabinau ant kažkokios niekam tikusios ir visai nepatikimos ledo lyties ir dabar supuosi ant jos, balansuodama tarp dviejų erdvių. pusiausvyrą išlaikyti sunku. gal net neįmanoma. nors. darosi nebeįdomu. vėl piktėju ir leidžiu į galvą atšliaužti šiurkštumo demonui, kuris man sako, jog užsibarikaduočiau ir niekam neleisčiau paliesti savo menkutės sielos, kuri panaši į mažą mergytę su prijuostėle, ilgomis kasomis, surištomis kaspinais ir skudurine lėlyte dešinėje rankoje. ji nieko čia nepažįsta ir bijo. ji turi vaikišką naivumą, patiklumą ir netikusį nesupratingumą. netikusį dabarčiai.
jaučiu, kaip pati klaidžioju nežinia kur kalbėdama apie savo sielą. net nežinau ar netikinčiam dievu žmogui įmanoma tikėti siela. nors, spjaut ant visko. argi ne ką noriu, tą darau?
gal ne.
šiandien atsakiau į dar vieną laišką. taip, pagaliau. kažkas galbūt pagalvoja, jog štai ši tinginė atrašė ir man. man belieka tik atsidusti. didžiojoje krūvoje liko dar kokie 5 laiškai. dar 5 guli stalčiuje ir laukia, kada bus išsiųsti. raudoni vokai išpūtę pilvus, nevirškindami praryję krūvą balto popieriaus, primarginto mėlyno rašalo hieroglifais, laukia, kada bus atplėšti ir vėl galės įtraukti pilvus atgal.
ir ką gi aš čia nusikalbu? pati kuriu kažkokius demonus, stebuklingus, fantastiškus vokus, sielas, kai turėčiau mokintis anglų pasakojimą. bet ne, tai pernelyg realu. jei ne tas šaltis, kuris dabar gaubia mano pečius ir pastaruoju metu yra nuolatinis mano palydovas, pasakyčiau, kad realybė nesvarbi. deja, šįkart potekstė kita.

2 pastebėjimai:

Morena rašė...

sorry, už pataisymą bet ne mokintis, o mokytis :)

tokios nėra rašė...

et, kalbėsenoje jau įpratau vartoti teisingai, o rašydama nė nepajuntu.