BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-12-06

mm, vakarai

taip gera gera, bet vis tiek jaučiu kažkokį peilį po kaklu - jei tik nuleisiu galvą žemiau nei galima, iškart praplyš ašarų maišelis ir išsilies visas jo turinys.
regis, viskas, kaip sviestu patepta: draugai, pažįstami, nuotykiai, pats gyvenimas - ryškiais saulės spinduliais nušviestas, bet man taip sunku susitvarkyti su savo netikėliškumu. spaudžia rūpesčiai dėl mokyklos, kurie dar niekada nebuvo tokie baisūs. tačiau kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį - per didelis pasitikėjimas ir atsidavimas didžiajam niekui iššaukė atoveiksmį - tie patys rūpesčiai dėl neteisingų pasirinkimų, naktys, kai nemiegu ne dėl to, kad man tai patinka ir galiu skaityti arba rašyti laišką, arba kurti, arba sėdėti ant palangės ir viskuo grožėtis. tai svoris, kurį mano pečiai kelia vis labiau kūprindamiesi ir nors laikas bėga greitai aš nesu tikra, kad išlaikysiu iki galo, kad viskas bus taip, kaip buvo planuota.
ko dar man reikia? ko skundžiuosi ir kaip jaučiuosi?
nuoširdžiai. nežinau.
žinau, kad reikia viską suimti į rankas. aš taip planavau ir kūriau. ir įgyvendinsiu.
o dabar - sninga ir gatvės lempų šviesoje šis vaizdelis labai ramina. noriu spjauti į matematiką ir keltis ant palangės su puodeliu močiutės kisieliaus ir jau kurį laiką skambančia james blunt you' re  beautiful daina.

0 pastebėjimai: