BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-12-19

mažoji princesė kalba apie orus

byra laikas, pianino garsai muša to byrėjimo ritmą, kažkas viduje kužda, kad geruoju tai nesibaigs, bet antras balsas jam piktai atsako, kad man tas pats. gal ne taip daug, kaip norėtųsi, kad būtų, bet tikrai - tas pats.
jaučiu kaip tuščios kraujagyslės užsipildo galia, pasitikėjimu, gyvenimišku džiaugsmu. man patinka blogos nuotaikos potvyniai vien dėl to, kad vėliau juos pakeičia lengvumas, laisvumas, džiaugsmas. viskuo reikia mėgautis - tada net ir pats skausmas, liūdesys ar vienatvė nebus skaidriais. jie bus su specifiniu priemaišu. nežinau kaip būtų galima pavadinti šį prieskonį, tačiau jo nuolatos labai trūksta mano patiekalams. pats laikas pradėti tobulinti savo gabumus kulinarijos srityje. rytoj rytą gaminsiuosi pusryčius ir būsiu geros nuotaikos, net jei viskas prisvils. i promise.
paskutinius žodžius parašiau ta baisia, man niekaip neįveikiama, kalba ir galvoju, kaip lengvai aš švaistausi pažadais. šiandien pasižadu tą, rytoj aną. šiandien nugalėsiu pasaulį, rytoj visą visatą. taip paprasta, negi ne? ir aš tai padaryčiau, jei nepritrūktų atkaklumo.o gal noro? juk sakoma, kad, jei labai nori, viską gali. tai gal aš visko per mažai noriu? kai buvau mažučiukė mergaičiukė, pastūmėta didelio noro ir vieno tobuliausių per visą mano gyvenimą sutikto žmogaus, draugės, nuvykau į vilnių. nieko baisaus, ar ne? bet ne tada, kai esi iš mažo miesteliuko, susitinki su niekada nematytais žmonėmis ir naktį paklaidžioji po svetimą miestą. aš tebesu mažučiukė mergaičiukė (nes ne amžiuje esmė), tik šįkart noriu keliauti į šiek tiek didesnę vietelę - rusiją, su mažai pažįstamais žmonėmis, nemokėdama užsienio kalbų, bet deganti meile, aistra, susižavėjimu, tikėjimu, su spindinčiomis ašaromis akyse. gal vienintelis dalykas, kurio kada nors esu norėjusi be galo, be krašto ir buvo cinema bizarre? nežinau, bet aš noriu, ilgiuosi. svajoju.
mano svajonės kaip šiandien matytas ritos piešinys - žaismingas, spinduliuojantis jėgą, energiją, veržlumą, nesvarbu, kad viskas neįkūnytoje juodoje erdvėje - man dar reikės vietos plėstis.

0 pastebėjimai: