BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-11-08

vėjo švilpimas tuščiagalvystės ertmėj

staiga pasidarė šalta širdyje.
staiga atsirado tuščia ertmė. sumauta nostalgija. niekam tikusi melancholija.
niekingas trūkumas, kurio turėčiau nepripažinti, bet kartais taip reikia. kad nesusikauptų daugiau, kad nepaspruktų esant pačiam netinkamiausiam laikui.
juk dabar jau reikia sakyti sudie vienam, kitam, dar šitam ir šitam.
sunku, bet įmanoma.
juk jau minėjau, kad pasiryžau.
taigi, į savo mergelišką sąrašiuką įpaišau dar keletą punktų, pasižadėjimų, atsisakymų ir kitokių gyvenimui nereikalingų priedų. kai neturi gero skonio, apsistatai save tuo, kas pakliūna, kas bent šiek tiek rėžia akį, o aš turiu ypatingai nelemtą bruožą - juslumą, patiklumą ir nuolatinį užkliuvimą už to, ko reikėtų vengti.
ką gi, ką turiu, tuo džiaugiuosi. džiaugsmą prasimanyti lengviau nei galit patikėti. aš netikėčiau, jei dabar nesidžiaugčiau tom natom, kurios užpildo apšalusį kambarį ir nutrina nuo kūno, o svarbiausia - minčių - liūdesį ir skausmą.
nesidžiaugčiau laukiančiomis mintimis, kai jau prigulsiu ilsėtis rytdienai. nesidžiaugčiau tuo, kad bus dar daug vakarų tokių nelemtų kaip šis, tačiau galinčių tapti lemtingais.
pasiryžti irgi kainuoja.
kiek, nežinomoji?
greit etiketės bus užkabintos ant kiekvieno kaklo.

0 pastebėjimai: