BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-10-26

susipažįstam - karolina!

sveiki. šiandien su mumis dar vienas, greičiausiai jau paskutinis interneto siūlų dalyvis, kuris turėjo prisidėti prie mūsų. tai žmogus, kurį dar neseniai pažinojau beveik geriau už save, kuris taip pat puikiai pažinojo mane. žmogus, asmenybė. maža. trapi. tačiau užimanti didelę vietą širdyje. ji - karolina.ji sukūrė įrašą, pasitelkdama ne tik žodžius, bet ir paveikslėlis, ji išreiškė save kitaip. norite sužinoti, ką dar ji veikia? spauskite .
ačiū, karolina! už viską.


Kai Laura man atsiuntė laišką su prašymu parašyti įrašą, laisva tema, iki spalio 31 dienos, nemaniau, kad ištempsiu vos ne iki paskutinės dienos. Na, štai kokia graži įžanga. Tai dalelė manęs - atidėti viską paskutiniai dienai.

 









 Mano numeris vienas - ŠEIMA. Tai žmonės, dėl kurių tikrai padaryčiau viską. Gal mano šeimos sąvoka yra kiek kitokia, siauresnė. Man tai -tėvai (broliai/seserys). Niekam neleisiu apie juos kalbėti blogai. Nesvarbu tiesa tai ar melas. Nesu iš tų žmonių, kurie savo meilę rodo tiesiogiai. Niekada nesakau “mama, tėti, kaip aš jus myliu..”, rankų, kojų nebučiuoju ir nesistengiu nesipykti. Priešingai. Bet širdyje jie man yra viskas ir jie tai žino, o tai svarbiausia.


Tik vienas paveikslėlis, o jame telpa tiek daug mano dalelių. Draugai, jūra, saulėlydis. Trys dalykai, kurie mano pasaulyje užima antrą vietą. Po visų likimo vėtymų ir mėtymų galiausiai tvirtai galiu pasakyti, kad turiu geriausius draugus. Neneigsiu, buvo laikotarpis, kai "turėti draugą" man prilygo "bendrauti su ateiviu". Matyt, likimas pats viską sudėlioja į savo vietas. Jo išplanavimu esu patenkinta. Jie praėjo ne vieną išbandymą, dėka kurio dabar galiu Jais didžiuotis.
Jūra ir saulėlydis yra neatsiejami svajotojo elementai. O aš tokia ir esu. Nesvarbu, kad mano svajonės nesipildo, bet bent jau užmigti lengviau. Žinot, priėjau tokią išvadą - gera kurti gyvenimo scenarijus kitiems, kol nesupranti, jog darai tai vien dėl to, kad negali parašyti savojo. Savo fantazijose tiek kartų rašiau meilės, gyvenimo istorijas pažįstamiems, draugams, išgalvotiems žmonėms ir galiausiai sau. Juk gera pasielgti taip, kaip nesielgtum realiame gyvenime. Gali padaryti save tokį, kokiu norėtum būti. Na, štai ir nukrypau nuo temos. Visada per daug išsiplečiu ir nežinau gerai tai ar blogai.
Taigi, jūra, saulėlydis.. Ne, nesu gamtos mylėtoja. Negalėčiau gyventi kaime, nes jau po poros valandų man trūksta miesto šurmulio ir užteršto oro. Gal todėl, kad nuo vaikystės gyvenu nuosavame name ir turiu tos gamtos per akis? Tačiau tas banguojantis vanduo ir tekanti saulė yra kažkas tokio išskirtinio. Galybė, didybė.



























Mano gyvenimo meilė ir vienintelis padaras suminkštinantis mano širdį. Negaliu jiems atsispirti, matydama juos ar kalbėdama su jais, rimtai prarandu sveika protą. Tampu tokia šlykščiai miela, kad net vemt norisi. Anyway, aš dievinu juos.














Dar vienas mane iš proto vedantis dalykas. Šokoladas, šokoladas, šokoladas! Jis turi tiek pliusų, kad tas vienas kaloringas minusas man netrukdo.













Miegas toks saldus dalykėlis, kuris atima mano laisvą laiką, bet aš vis tiek nesugebu ant jo pykti.


Lietų mėgstu tik tuo atveju, jei esu namuose, apsiklojusi šiltu pledu, žiūrėdama pro langą ir džiaugdamasi, kad esu sausa.


Knygos, mano kartais užmirštamas pomėgis, kuris yra kaip šokoladas - kartą paragavęs negali sustoti. Galiu jas "ryti" vieną po kitos. Tačiau su viena sąlyga, privalau turėti pakankamai laiko, kitaip pamirštu ką esu perskaičiusi ir knyga tampa nebeįdomi. Svajoju kada nors parašyti knygą, bet mano nepastovumas tam sutrukdys, esu tikra.










Kava tai kažkas gebantis sušildyti, nuraminti ir atgaivinti. Pokalbiai prie kavos puodelio daug atviresni ir nuoširdesni, skaitymas malonesnis ir gilesnis, vakaras jaukesnis bei šiltesnis, o gyvenimas tiesiog žvalesnis. Akimirka, kurią gali skirti poilsiui.


Be jų negaliu nei žiemą, nei vasarą. Ryte ir vakare jos su manimi. Turiu joms priklausomybė, kuri yra matyt nepagydoma.

  Daugiau negu žaidimas, daugiau negu pramoga,  futbolas - tai tavo, mano, tai mūsų, milijonų aistra. Futbolas - tai gyvenimas! Daugiau neturiu, ką pridėti. 

Krepšinį gerbiu ne už patį žaidimą, o už mūsų Lietuvos krepšininkus, kurie verti pagarbos. Tiek jauniai, tiek vyrai. Ne veltui sakoma, kad Lietuva - krepšinio šalis.







Muzika mano gyvenimo palydovas įvairiose situacijose. Negaliu nepaminėti ir vienos grupės, kuri paskutiniu metu man daug padeda - Atika. Jie žavingi. Tokie nuoširdūs ir taiklūs, neprašauna pro šalį. Dėkočiau dar kitiems įvairiems atlikėjams, bet tuomet šis įrašas tikrai būtų be pabaigos. P.S. Metallica, ačiū už "Nothing else matter", turbūt vieną geriausių visų laikų dainų.














Jie tokie nuostabūs, žavūs ir mieli, kad aš net negaliu jų apibūdinti. Tiesiog dar vienas mano pamišimas - patalynė, puodukai, kojinės, visa žaislų kolekcija, lėkštės, filmukai, šlepetės..











Negaliu jų nepaminėti, nes su jais užaugau ir jie buvo pirmasis mano pamišimas. Fanatizmas. Haris Poteris visada bus legenda. Mano legenda.



Jis nenuginčijamas genijus. Tačiau kadangi medicina manęs labai nedomina, jis mane žavi kaip asmenybė. Negaliu pakęsti labai mielų žmonių, nes jie nenuoširdūs, bandyt pakeist mano požiūrį, tik laiko gaišinimas. Tikrai. Jis sarkazmo ir ironijos genijus. Norėčiau mokėti taip "rėžti" kaip jis. Netrūksta man tų savybių, tačiau iki Hauso man dar toli. Tiesą sakant, manau, kad be sarkazmo gyvenimas nebūtų gražus.
Tęsti sąrašą toliau? Gal jau artėsiu prie pabaigos.
Manyje gyvena tiek daug asmenybių, jog kartais aš pasiklystu savo žarnų labirintuose. Tikiuosi rašydama šį pranešimą labai nenusišnekėjau. Nes dažnai man atrodo, kad parašiau įdomiai, o kai perskaitau suprantu, jog tai didžiulis šlamštas.

P.S.S. Laura, linkėjimai Tau!
P.S. Labanakt.
Su meile, Karolina.



1 pastebėjimai:

ielė rašė...

iš tų visų paveiksliukų ir parašymų radau daugybę panašumų! miela. ^w^