BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-10-14

susipažįstam - donata!

sveiki. šį lietingą vakarą rubrikoje "ssipažįstam" su mumis dar vienas žmogus. asmenybė. tikinti, kurianti, svajojanti, drąsi ir visada pagalbos ranką ištiesianti - donata! kas ji? kokia ji? ji domina jus? apie ją galite daugiau sužinoti čia . na, o dabar - donata!
 
„Kartais tam, kad išgyventum, turi būti šiek tiek pamišęs...“ (Skrybėlius, „Alisa Stebuklų Šalyje“)



Yra vieta, kur norėtų gyventi kiekvienas poetas. Vieta, kur žmonės ir paprasti, ir keisti, ir nuoširdūs, ir melagiai, ir mieli, ir atstumiantys. Poetui to reikia, kad galėtų rašalu nupiešti tų žmonių portretus savo eilėse, paslėpti juos tarp eilučių, kur užmerktos daugumos akys nieko nemato. Tai vieta, kur amžinai ruduo, amžinai sninga spalvotais lapais, lyja saulės spinduliais, rūkas skrenda virš upių, seni namų stogai lenkiasi praeinant, o gatvės ir tylios, ir gaudžiančios. Vieta, kur poetas ir sapnuoja, ir vaikšto pabudęs, vieta, kurią mato ir kurios neranda. Vieta, kurią mes kiekvienas sau susikuriame patys.

Labai nedaugelis žmonių sugeba džiaugtis tuo, ką turi. Gyvenimu, kurį sukūrė, vieta, kurioje gyvena, žmonėmis, kuriuos pažįsta. Visada norisi daugiau. Ir, jeigu aplink nematyti jokių galimybių išpildyti tą „daugiau“, mes galime rinktis – susitaikyti su tuo, kas yra šalia mūsų ir bandyti kurti savo pasaulį čia, arba toliau svajoti apie kažką nematomo, niekada nebūsiančio šalia. Kiekviena vieta, kiekvienas žmogus yra ypatingas. Jeigu nusibodo gatvės, eik kitomis. Jeigu nusibodo nuobodžios spalvos, nuspalvink viską tau brangiomis spalvomis. Jeigu turiu svajonių, bandyk jas įgyvendinti. Kiekvienas iš mūsų turi viską, ko reikia, kad pasiektume savus tikslus, ir tam tereikia pastangų ar mažyčio žingsnelio link savų vaivorykščių. Kartais dienos atrodo labai niūrios, naktys labai tamsios. Bet niūrios dienos mus gali pradžiuginti gaivinančiu lietumi, o tamsios naktys šviečia žvaigždėmis. Viskas, ko reikia, yra šalia. Tik vienas žingsnelis iki tikėjimo ir iki savų svajonių įgyvendinimo.

Nesigręžioju į kitus kelius. Amžinai užsisvajojusi, amžinai pasimetusi, amžinai su tikslais ir amžinai skubanti, aš vis tiek noriu kurti savo pasaulį čia, kur esu dabar. Tokį, kuriame svajotų gyventi kiekvienas poetas. Tokį, apie kurį svajoju aš. Ir gatvės kalbės, ir ruduo amžinai bohemiškai šildys, ir svajonės vieną dieną tikrai išsipildys.

0 pastebėjimai: