BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-09-13

už mus pačius, nes ir leituvių dienos gali būti kaip šventės, kaip žydėjimas vyšnios

tai bus tikrai nebe pirmas blogo įrašas internete, kuriame bus aptariamas pasaulio krepšinio čempionatas, o svarbiausia - lietuvos pasirodymas jame, tačiau aš ir nesiekiu išsiskirti. kiekviena banalybė yra žavinga, jei tik ji yra dalis tavo gyvenimo.
išleisdami savo krepšininkus į čempionatą, prisimindami pernykštį lenkijoje patirtą fiasko, gana paprastą rinktinės sudėtį, jaunus krepšininkus, niekas negalėjo įtikėti, kad jie nužygiuos iki finalo, iki brondzos. kas galėjo patikėti, kad jie skins pergalę po pergalės tarsi obuolius nuo rudeninės obels šakos. kas galėjo pamanyti, kad pasieks tokį lygį, kada net amerikiečiai nepasididžiuodami pripažins juos pavojingais varžovais. kas galėjo patikėti, kad lietuviai sirgaliai sugebės taip džiaugtis jų žaidimu, prikurs daug idiotiškų demotivacijų, kur ironiškai tyčiosis iš varžovų ir nepaliaus sakyti komplimentų saviškiams net po jų pralaimėjimo, bene pirmą nesityčios iš savęs pačių.
visi žino, kad mūsų tauta nėra ta, kuri visada entuziastingai reaguoja į svetimą džiaugsmą, svetimus laimėjimus. tačiau šįkart nutiko taip, kad pergalė tapo bendra - visos lietuvos. krepšininkai - žaidė, sirgaliai - nepaliaujamai palaikė žaidėjus, kamavosi iš įtampos, šūkčiojo, dainavo, šoko, grūmojo kumsčiais ir visą laiką mylėjo komandą.
daugelis sako, kad ši krepšinio pergalė pervertinama, kad ji nėra verta istorijos, tačiau yra priešingai. ji verta istorijos ir ne tik todėl , kad mes neįveikėme tik amerikiečių, kurių neįveikė niekas. kol kas. mes įėjome į savo pačių istoriją kaip susivienijusi tauta. kaip žmonės, kurie bene pirmą kartą išvengė keiksmažodžių po pralaimėjimo, kurie neišleido nė vieno pikto garso po nesėkmės su amerikiečiais, kurie visą laiką palaikė vieni kitus ir juos. tuos, kurie kovojo, nė neįtardami kaip labai juos pamilo lietuvos žmonės per tas kelias valandas, per tas kelias varžybas 2010 - ųjų  metų pasaulio krepšinio čempionatą.
mūsų rinktinė mums suteikė daugiau nei lietuvos vardo nuaidėjimą per pasaulį, daugiau nei brondzinės komandos vardą, daugiau nei keletą įtampos dienų. mūsų nacionalinė krepšinio rinktinė parodė mums kaip reikia kovoti, kokie eame kovingi ir kokiais turime išlikti nepaisant visko.
nepraleidau nė vienų krepšinio varžybų, tačiau gražesnio vaizdo nei visų krepšininkų bei sirgalių šypsenų aš nemačiau. visą parą galėčiau stebėti jų šypsenas, džiugius šūkius, energinus laimės judesius. tiek daug šypsenų, tiek daug emocijų kartais galima pamtyti tik kartą gyvenime. aš tai pamačiau. tai buvo nuostabu. visi kovojo. visi džiaugės. visi šventė, mylėjo ir tikėjo.
ko dar gali reikėti?
myliu tai.

0 pastebėjimai: