BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-08-08

žiežulos išpažintis

kiek daug aš galėčiau atiduoti už tai, kad būtų žmonių, su kuriais galėčiau jaustis savimi. kiek daug atiduočiau, jei sutikčiau tokių, kurie nesibodėtų mano kalbų, ydingo charakterio, burbulinės vaizduotės. kaip vertinčiau galimybę jaustis gerai su kažkuo kitu. kaip šlovinčiau tuos, kurie būtų nuoširdūs, ištikimi ir patikimi. kaip mylėčiau žmones, kurie manimi tikėtų ir pažinotų, kurie apakbintų, kai naktį verkčiau tamsoj dėl įsišaknijusių problemų ir karčių minčių. kokia dėkinga ir laiminga būčiau, jei būčiau mažiau sentimentali, nostalgiška ir dramatiška. kaip lengvai jausčiaus, jei neįsimylėčiau kiekvienos nugyventos akimirkos, jei nesureikšminčiau visko, kas įvyksta ir kiekvieną įvykį bei poelgį priimčiau paprasčiau. kaip būtų gera nusirkatyti auksinio vaiko etiketės ir taip atsikratyti žūstančios sąžinės priekaištų, estint tokiai.
ir kodėl aš nesugebu taip madingai padlaižiauti ir tuščiai draugauti? kodėl ir kam ieškau prasmės ten, kur jos nėra? kodėl aš keliu aukštus reikalavimus, kai viskas tik ritasi žemyn užuot kilę? kodėl mano akys pritaikytos regėti tik egoizmą? kodėl aš nesugebu susitaikyt su tuo, kas mušasi skaudžiausi? ką aš galiu pasiekti būdama žiežula kitiems ir nemokėdama to keisti?
tai noras ar nenoras?
pats laikas ateiti minčiai, kodėl šiandiena man naudinga pamoka.

2 pastebėjimai:

ielė rašė...

pirmos eilutės : o manai, kad nėra tokių žmonių?

tokios nėra rašė...

abejoju.