BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-07-30

esybė klykia, krykščia, verkia, plėšos, žaidžia

kokie klausimai išties turėtų būti svarstytiniausi? kas tu esi? ko tau reikia? kas yra gyvenimas ir kaip jį gyventi?
nesinori rašyti metaforų, cituoti įžymius žmones ar kurti palyginimus, kurie patenkintų reikliausius žmones. šiandien nereikia epitetų. šiandien man norisi atsakyti į pačius svarbiausius klausimus taip, kad atsakymai užpildytų žiojėjančias kiaurymes.
kartais man atrodo, kad turiu daugiau atsakymų nei yra iškeltų klausimų. tiesa, gale vis tiek pasilieka tas pats retorinis klausimas: ar tavo stiprybė, tvirtumas gali/ turi tave skaudinti?
mane gali. bet ar turi?
džiaugiuosi ir gerais, ir blogais savo sprendimais, tačiau negaliu būti laimina dėl to, kad tai, kas aš esu, man gelia, kanda.
nėra meilės, išminties, dorumo ir šventų dalykų, nes mano kartelė negali keisti savo aukščio. jei žmogus - tai tik tobulas, jei jausmai - tai tik tobulai tikri, jei aš - tai tik tobula.
idealistu, maksimalistu būti nėra blogai, juk taip? turiu omeny, kad nesiekiant aukščiausio, žmogus liaująsi ėjęs pirmyn ir ima suktis atgal. tai yra nuodėmė, kuriai mano gyvenimas neturėtų rasti laiko. prie viso to, kad nebūčiau nuteista, turiu pasakyti, kad visada laukiant tobulybės: tobulų žmonių, tobulų darbų, tobulų jausmų, niekada nerasiu to. o kartu ir palaimos, kuri užplūsta, kai žinai, kad turi viską. tad dabar man reikalingas kitas, mano nuosavas ir tik man taikomas žmogaus stereotipas, kai laimingas gali būti dėl to, ką turi susikūręs. iki šioliai man reikėdavo, kad akyse sušmėžuotų kas nors tobulo.
aš grįžtu ir grįžtu prie to pačio:  principai, asmenybės stiprybė yra patys svarbiausi. savaime grįžta ir tai, kas laikantis užsibrėžtų tikslų, su baisia jėga žeidžia, kankina ir žaidžia su atverta žiauriausia žaizda.

0 pastebėjimai: