BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-05-24

nuoširdholikai

kas yra nuoširdumas?
kažkieno išgalvotas jausmas, kad žmogus turėtų ko tikėtis iš gyvenimo?
visi jo taip nori, tiki, jog tokie yra, tačiau kodėl tada vieni kitiems atrodom apsimetėliais? kodėl sakome, kad pasauly nuoširdumo nėra? juk estint tokiems jautriems, sąžiningai nuoširdiems žmonėms užtektų pažvelgti į vienas kito akis ir pražysti gražiausiomis bičiulytės spalvomis.
pasauly tiek daug žmonių ir visi jie spinduliuoja gerumu, ypatingumu, noru būti suprastiems ir laiku atrastiems, kol dar nebūna sugadinti vis sunkėjančios aplinkos sąlygų. vieni skaito lietaus lašus, kiti klausosi žolės augimo, treti ieško nebūtų dalykų ir yra įtikinėjami, jog tai beprotiškai blogai.
bet ar blogiu laikome pelnytus dalykus? ar neturėtume skatinti nešiuškšlinti, nesikeikti, gerbti vyresniuosius, mokintis ugdytis vertybes, o ne sakyti, jog blogai būti roko ar metalo gerbėju, lietaus mylėtoju, vegetaru ar žaliaplaukiu. kodėl blogis tai abstinencija, o ne degradavimas alkoholyje? kodėl baisu atskleisti savas paslaptis, bet nebaisu liežuvauti, klausytis ir kurti paskalas? kodėl nuoširdžiausieji dažniausiai yra lydimi išdavyčių ir nepasitikėjimo.
kokia yra tikroji žmogaus padermė? ar tiesa, kad su kiekviena karta paliekame vis daugiau neišvalomo mėšlo? noriu tikėti, jog tai tėra įgimtas piktas lietuvės mąstymas, nepasitenkinimas esama padėtimi ar išsigalvojimas. juk žmogus, aš, tu, jis ir ji - mes esame sutverti tam, kad papuoštume rasotus laukus, kad žavėtumesi vėjo skriaudžiamais medžiais, nevaldomos upės tėkme. esame tam, kad būtų laimingi kiti. kad su kito laime sukurtume ir savąją. mes tam, kad kurtume grožį ir gėrį, kurtume savo asmenybes ir nesuvaidintą, vaizduotės nesukurtą madingą nuoširdumą.
kai dviratis astras, belieka atrasti žmogų, kuris galėtų juo naudotis.

2 pastebėjimai:

Mėnulių alėja rašė...

Patiko mintys. Labai labai. Mane irgi piktina vertybių persivertimas, savitas "gėrio" ir "blogio" supratimas šiomis dienomis. Eh, kartais taip norisi tobulo pasaulio, bet deja...

laura rašė...

tobulumui ribų nėra, tačiau mes turime galimybes tobulėti arba ristis žemyn. kažkodėl labiau linkstame prie pastarosios. liūdna.