BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-05-14

gėlių žiedai, sultingi rasom, turi nevysti

vis dažniau išgirstu įvairias nuomones apie amžių iš man autoritetingų žmonių.
"of course, it's great, when you're 15: you think you can do absolutely everything. and it's so! but the problem is that when you are so young, you do not know what you really want from life. that's why i prefer 20" - sako strify. nesenai panašiai pasakė ir viena blog'erė. imu svarstyti, ar tai tiesa ir prieš akis plaukia atsakymas, jog penkiolikmetis gali būti išmintingesnis ir gudresnis nei dvidešimtmetis ar dar vyresnis žmogus, nes kiekvienas eidamas per gyvenimą sukaupia skirtingą patirtį skirtingu laiku. kada mes sužinome, ko norime, priklauso ne nuo mūsų amžiaus, o nuo to, kuo, kur ir kaip gyvename.
kita vertus, jaunystė visada bus pranašesnė už senatvę, nes ji magiška ir trapi, tyra ir pavydėtina. tokia trumpa, ir tokia jaudinanti, leidžianti patirti neįtikėtinai daug ir suteikianti tokių teisių, apie kurias glima tik pasvajoti. žinoma, pamažu, visi suaugę žmonės: tėvai, tetos, seneliai ir t. t. nužudo tą kiekviename žmoguje stūksantį nekaltumą, prisaigdindami laikytis taisyklių, elgtis mandagiai net su tais, kurie mums nepatinka, verčia būčiuoti antaipatiją keliančius žmones tam, kad atėjus laikui, būtų galima atsijimti tai, kas neva teisėtai priklauso mums. jaunystė - jaunas gėlės žiedas, viliojantis ir teikiantis viltį. matyt, nebe reikalo ir išmintingi žmonės sako, jog vaikai - pasaulio ateitis. vaiaki neatsiejami nuo jaunystės, nuo to uniklaus žydėjimo. jaunystė - pasigėrėjimas ir meilė pasauliui. tai amžius, kuris nepriklauso jokiam metų intervalui, tačiau dažnai pernelyg greit nuvysta.
jei jauni žmonės tiki, kad gali versti kalnus, tai ir privalo juos versti tol, kol gali, kol nėra nugalėti masinės nuomonės, jog rimti žmonės turi elgtis snobiškai ir savanaudiškai: rūpintis savo ateities gerove ir nieko daugiau. tikra jaunystė ir yra nesavanudiškas. jokio egoizmo, tik meilė, tyrumas ir jaukumas.
kad jaunystė ilgiau gyventų žmonėse, privaloma nekreipti dėmesio į piktus žvilgsnius, drausmes, žodžius, sakančius, kad mūsų darbai nerimti. šokinėjimas po karštas balas yra toks pats rimtas darbas, kaip naujo įstatymo priėmimas, tačiau nusmurgę ir per anksti pasenę žmonės to nesupranta ir nuteikinėja kitus.
jaunystėj visi turime savo nuomones ir gyvenimus (net ir avių bandose būdami!). o štai pasenus, mes tampame priklausomi nuo vienintelio faktorio - troškimo gyventi geriau materialiai. be vertybės, be nuostatų, be tikrų jausmų.
senkit jei norit, bet neverskit kitų pasijusti senais tik dėl kitoniško požiūrio, natūralumo ir vėjavaikiškumo. seniai, neklaidinkit pasaulio savo blevyzgom apie rimtumą. jaunystė tai kovos ir maištas.
gėlių žiedai - gyvenimo puošmenos - vaikystė ir jaunystė - apšlakstyti rasa - tyrumu, naivumu, įvairiapusiu spalvingumu ir unikalumu. tai negali nuvysti!

0 pastebėjimai: