BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-04-23

pažįsti?

neaiškūs suvokimai brenda į širdį, o ten taip gera ir tebegerėja. kalbuosi su idėjų turinčiais žmonėmis, po truputį pinuosi į intrigą, kuri nėra labai maloni, bet vis tiek priverčia atsibusti ir suprasti, kad aš dar gyva. atrandu vieną už kitą šviesesnėmis mintimis gyvenančius žmones, su kuriais nepasikalbu apie orą, bet padiskutuoju apie tikėjimą, socialinę lietuvos padėtį, ateities planus, kurie yra itin ryškūs. šifruoju spalvingas praeitis ir įdomias asmenybes, kurias nebaisu taip vadinti, nes tai arčių arčiausiai to, ką galima gerbti.
diena iš dienos aš keliauju ir jau nebe valingai žiūriu į žmones. mane vilioja ta mintis, kad galiu pažinti praeivį ne kaip bevietę būtybę, o kaip žmogų su vardu, gyvenimu, mąstymu ir pomėgiais.
įžūlus vėjas taršo palukus einant miesto gatve taip pat, kaip aš įžūliai vėpsojau į praeivius. vieni jų garsiai krykštė taip pat nuoširdžiai, kaip švelniai pakutenti vaikai, kiti žvengė, nenuoširdžiai ir imituodami arklių žvengimą, dar kiti ėjo pakabinę nosis ir išpardavę žemes, bet jie buvo daugiau nei tik palaidi siūlų galai. jie buvo svarbūs ir neatskiriami, ypatingos mano gyvenimo ir pasaulio detalės, turinčios viet ir laiką, mintį ir prasmę.
kartais pamačius žmogų paklausiu, koks gi galėtų būti jo vardas ir tada netikėtai jis atverčia savo moksleivio pažymėjimą priešais tavo akis ir supranti, kad jis mantas arba rūta, arba ieva, arba... o po to jis sėdi autobuse, už tavo nugaros, ir emocingai pasakoja apie krepšinio varžybas arba dailės darbą, arba mokylos sunkumus, arba draugus, arba.. ir tada pasijauti susipažinęs, tylomis pasikalbėjęs ir kažkuo pasidalinęs ir nebebūni bekūnė dvasia, prasklendusi pro kažkieno gyvenimą. atrandi bendrų bruožų ir nebesiajuti tokia svetima nei jam, nei pasauliui bendrai.

p. s. man patinka skaityti sandros įrašus, nes jie alsuoja saule ir lietumi, nes jie ypatingai atsiduoda tokiu trapiu trapiu jausmeliu.

3 pastebėjimai:

Karina rašė...

Aš dažnai sėdėdama autobuse girdžiu įvairių pokalbių, o kartą kalbėjau su kažkokia bobute, kuri atsisėdo prie manęs ;DD

laura rašė...

aš irgi dažnai. ir sakyčiau, kad netgi dažnai pasikalbu su kuo nors, ypatingai senutėm. pasakojau, kai tada, kai važiavau iš druskininkų, senutė kabinėjos prie mano skaitymo? ;D

Karina rašė...

Taip, pasakojai ;DD