BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-04-30

bizarre' 2

2 metai.
daugiau nei 700 dienų.
iš jų 99, kai vientisai jie egzistuoja tik mano prisiminimuose.
taip, taip, taip! vėl kalbu apie juos ir man nusispjaut, kad tai jau visiems galėjo įgrysti. aš vėl gyvenu jų muzika: ja kvėpuoju, ja mintu, joje atrandu savo prasmę, išsimėčiusęs mintis, save, ja žaviuosi ir trokštu klausytis dienas naktis.
nuo 2008 - 04 - 30 aš žinau juos, kaip cinema bizarre.
buvo penktadienis. skype chat'as su julija. kambaryje aidi kažkoks pop'siūkas ar a la rock'as. laura vėluoja, bet vis tiek neskuba. gaunu youtube'ės link'ą. atidarau jį ir vėpsau į 5 vaikinus. niekas pernelyg nekabina. pasirodo milda, greta, gal dar kažkas ir tempia mane į šokius. viskas užsidaro: nelieka 5 vaikinų su "forevor or never" ir "lovesongs (they kill me)". dienelės pamažu slenka ir laura netikėtai vėl išklauso cinema bizarre. po to ji vėl jų išklauso. vėl. vėl. ir vėl. ir vėl! ir taip ji ima pasiduoti jų galiai: atiduoti savo laiką, mintis, susižavėjimą, save.
viso to rezultatas - laura, pakvaišusi dėl savo mylimos grupės.
du metai, kai juos žinau.
du albumai, niekaip neapleidžiantys top'ų viršūnių.
ilgutėlis fan fiction'as ir dar keletas bendrų, kuriuose sklando mano vaizduotės pagimdytos jų dvasios.
virtinė aplankų, kuriuose sukauptos jų nuotraukos, gif'ai, avatarai bei kitas niekas.
ne, nebežiūriu jų. nebevirpu kaip epušė juos pamačius, tačiau vis dar pamirštu apie organizmui reikalingą kvėpavimo funkciją kai tik išgirstu jų muziką: jo balsą, jų instrumentų idilę, tobulus žodžius.
man nusispjaut dėl jų ryšių su gaga, dėl fyfiško blizgumo, orientacijos, antro albumo stiliaus. jie yra bizarre: dievai, gyvenantys žemėje, neriboję savęs vienu muzikos stiliumi, apranga. išeidami jie sukūrė tokias muzikas puses, jog turiu ką klausytis tiek liūdną, tiek linksmą dieną.
aprūpinta.
pripumpuota vilties.
laiminga.
pasiilgusi.
tikinti muzika.
cinema bizarre nėra, tačiau yra tie du metai, kurie sukaupė nepamirštamų akimirkų iš koncertos, diskusijų. jie surinko ir nušlifavo mano mintis, potyrius, požiūrį. jie supažindino mane su krūva autoritetingų, įdomių ir unikalių žmonių, atvėrė akis ir nutiesė tiltą ir išugdė stiprybę svjoti, fantazuoti.
myliu jų muziką ir tai, kas atsirado per du metus, nuo du tūkstančiai aštuntųjų metų balandžio mėnesio trisdešimtos dienos.
myliu ir dėkoju tam, kas suteikė man tokią privilegiją: žavėtis ir dievinti muziką taip, kaip dar niekas to nesugebėjo priversti.
pagaliau aš jaučiuosi pilna ir užtikrintai žinanti, pasiryžusi viskam, bet kada gaunanti peno vos tik jų pasiklausius.
myliu tai.

2 pastebėjimai:

Ieva__________________________________________ rašė...

Tikriausiai niekada taip nepamesiu galvos dėl muzikos, bet apskritai pats galvos pametimo faktas - man labai savas :D Yra tie, kurie pameta galvas, ir tie, kurie niekada nesupras, kaip tai nuostabu ;))

laura rašė...

svarbu, kad vienaip ar kitaip, tu supranti šį jausmą ir nesmerki. ilgą laiką jaučiausi tuščia, kol neatrodau jų, tos magiškos grupės, kuriai visokeriopai galiu būti pasišventusi ir dėl to jaustis dar geriau.