BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-03-12

tobulėjam risdamiesi

mūsų valstybė - 2009 metų europos kultūros sostinė, nesenai šventusi tūkstantmetį, nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtemtį, rengianti kultūrinius festivalius, priklausanti vienai stipriausių politinių bei ekonominių bendrijai - europos sąjungai, nato blokui, visais įmanomais būdais bandanti pakelti savo prestižą kitų pasaulio šalių akyse, leisdama milijonus reklamoms, tačiau nepaisydama to, jog mūsų netolerantiškoje visuomenėje nebus pakilimo, kol neatsiras nors kruopelytė tos tolerancijos, kurios mes tikimės sulaukti iš kitų. man darosi kraupu, kai pamatau, jog net mano pažįstami, kurie, rodos, pakankamai supratingi kitų atžvilgiu, jungiasi prie rasitinių, antihomoseksualistinių grupių. ką jau bekalbėti apie toleranciją vienas kito teisėms, muzikai (net juokinga pasidarė tai paminėjus), gyvenimo būdui. 
kodėl nesame tolerantiški? argi tam, kad imtume vieni kitus suprasti ir gerbti, kad suartėtume, turime išgyventi kokį naują karą ar baisią stichinę nelaimę? kada išnyko maironio aprašyta lietuva, kur broliai artojai ir yra broliai, o ne du kraujo ryšiais susieti priešai. 
ar dar ilgai šypsosimės, vaizduodami, jog mes tikrai tokia kylanti aukštyn tauta, iki kol perkąsime vieni kitiems gerkles, išdraskysime akis, nes vieniems neptiks kitų požiūris į gyvenimą, klausoma muzika, pakraipa ar, galų gale, skaitoma knyga. jeigu skaitysime tik tas knygas, kurias skaito visi, tuomet ir galvoti galėsime tik tai, ką galvoja visi - kažkada pasakė haruki murakami. bet dabar mes ne tik, kad neskaitome knygų, mes ir vadovaujamės politika, jog esame teisiausi, dažniausiai, pamiršdami, jog turėtume gyventi demokratiškoj, liberalioj visuomenėj, kur konservatizmas darosi mažiausiai reikalingas. 
gal reiktų darant vieną ar kitą veiksmą, paklausti savęs ar tai darydamas aš gerbiu ne tik save, bet ir kitą. ar neįžeidžiu ne tik savęs, bet ir kito asmens, tokio pat pilnateisio šios šalies piliečio. gal dažniau reiktų patalpinti save spardomo juoduko kūnan, įžeidinėjamo menininko sielon, ar besislepiančiam kitos pakraipos žmoguje. dėl tokių, kokių dabar pilna lietuva, turiu omeny, visiškai netolerantiškų žmogėnų, įvyyko daugybė nelaimių, kurios neapsistojo tiesiog prie sugadintų vaikysčių ar gyvenimo metų. pilna atvejų, kai negerbiami žmonės nusižudė ar buvo nužudyti. vienas iš tokių pavyzdžių būtų ir pats metju šepardas, jaunas vaikinas, nužudytas dėl savo netradicinės pakraipos. sardoniškai juokingiausia yra tai, kad net teisiant jį nukankinusius žudikus, prie teismo salės buvo susirinkusi minia su agitaciniais plakatais, rėkte rėkiančiais, kad metju turi degti pragare.
kiek trūksta lietuvai iki to, kad ji pati sudegtų pragare? kiek trūksta mums patiems?


2 pastebėjimai:

Sandra rašė...

Lietuvius paveikė rusai. Nesakyk, kad kartais nesielgia tėvai ar seneliai, vyresni žmonės, taip, tarsi viskas bus padaryta už juos? IŠvis, aš nenoriu važiuot į užsienį studijuot, nes čia mano draugai ir šeima, bet kartais pasidaro koktu nuo tos tautos dalies, kurie elgiasi tikrai neapdairiai.

laura rašė...

sakyčiau, kad dabar, kaip tik niekas nieko nepadaro kitam, kad pačiam nereiktų kišti pirštų. o dabar dažnai galima išgirsti, kad prie rusų laikai buvo geresni, nes buvo ir darbo, ir viso kito. mano nuomone, visada reiktų daryti viską patiems, o ne laukti, kada bus patiekta porceliano lėkštelėje, nes taip visą gyvenimą laukdamas ir senatvės sulauki, o po to ir miršti, kaip senas bambeklis, tikėdamas, jog seni laikai buvo geresni laikai.