BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-03-27

c&b

priplėkęs dangus. vos judantys debesys. nebyliai elektros stulpai ir užguiti namų stogai. visa tai primena šį tą daugiau nei vaizdą per didįjį mano kambario langą. visa tai - dabarties paralelė. kažkas, sėdėdamas vienoj pusėj, apsimeta, kad rūpi, kad yra altruistas ir nuolat skriaudžiamas, kažkas iš tiesų toks yra (bet tai parašius man į galvą neateina joks tikras pavyzdys). 
kažkaip, kažkodėl, kažkur nėra nieko, kas būtų čia ir dabar, man ir mums, ir jums visiems. gal tik tiek, kiek pakaktų vienam iš tos kitos pusės.  bet tik totaliai vienam, kokių yra daug, bet tik po vieną. 
švyst. saulės spindulys pro atvirą langą įlekia į vienišą kambarį ir bando saugiai nusileisti ant juodų mano drabužių. jam nepavyksta. cha cha. šiandien jam čia ne vieta, nes šiandien vėl viskas kitaip. šiandien gamta tebėra pasaka, bet joje nėra vietos kai kam. 
gal kiek stebina pats žodis - kitaip, kai puikiai žinome, kad viskas banguoja flegmatiškai savo vietose. kaip tos klipatėlės sruogos knygoje "dievų miškas", vis krutantys, bet tik apsimetantys, kad dirba. taip šiandien ir čia. paklausė aš atsakiau ir gal atsakymas nepatenkino, bet esmė buvo kita - kada gi pagaliau bus galima prabilti apie save. tai gal man visai užčiaupti savo nuolat atvirą burną? nors kaip žinia, whatever. whatever man, whatever jums, whatever visiems.
senai nerašiau tokios beprasmybės ir neklaidžiojau pati tarp savo žodžių. nebus moralo, nebus manęs, nebus ir dar kai ko.
 šypt šypt. tai jums patinka? gerai, o jei ne, moralizuokit, analizuodami įrašo pavadinimą.
o dabar, galiausiai, spjūvis.


0 pastebėjimai: