BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-02-28

vietos po saule


vieta po saule, mano nuomone, nėra tiesiog laukas, kuriame psistatei namą ir pasėjai daržą. vieta po saule, tai vieta, žmogaus aplinka, egzitencijos ir gyvneimo pagrindai. į šią vietą įeina prioritetų, autoritetų, pažiūrų formavimas, tikrų draugų atsisjojimas, meilė, draugystė, pasirinkimas ir atsirinkimas, kas patinka ir kas ne, kas gera ir kas ne. ilgą laiką galvojau, apie savo tobulybės radimą. kas man atrodo (atrodė) tobula? sunku viską sutalpinti į šį deimantais inkrustuotą rėmelį, kuris, tiesą sakant, neezistuoja, nors greičiausiai tai vienas geriausių jo bruožų. kodėl? nes liūdesys menkesnis nerandant, nei manant, kad radai, bet nuolat apsirinkant ir skaudinant save dėl to, kad apsigavai, kad buvai apgautas. bijau, kad imu įtikėti, kad nėra tokios terpės, kur būtų galima jaustis savimi, tvirtai tikėti ir dar tvirčiau pasitikėti. o ką jau kalbėti apie tai, kad kartais imi ir pajunti, jog pasaulis tai bekraštis okeanas, pilnas žiaurių šaltakraujų padarų, neapgaunamų rėklių, negailestingų krokodilų, piktų žuvų, kraujo ištroškusių būtybių, kur visur karaliauja kliūtys ir dar vienos kankinimo kameros. įspūdingiausia, jog žmogaus protas aštriausias tada, kai reikia sukurti kokį bjaurų planą, kankinimų įrenginį ar bausmę.
mes esam šokėjai. šokam vieni ant kitų pačius judriausius šokius tol, kol sutrinam vieni kitus į miltus. nebūtina suprasti to pažodžiui. noriu pasakyti, jog negailestingai trinam vieni kitų ideologijas, pažiūras į smulkiausius miltelius, nes taip palankiau, nes taip geriau sau pačiam. ar tai ir yra kova už vietą po saule? ar tai tiesiog faktorius, kada galima pasakyti: atsiprašau, aš netyčia. matai, taip turėjo būti. matyt, likimo lemta..
po tokių netgi sau ereziškų minčių, pasijuntu taip, tarsi milijardai šukelių susmigtų į kūną. nenoriu, jog viskas suknytų, jog tie, kurie taip ir nerado savo vietos po tviskančia saule, taptų tokiais, kaip tampa visi: degradavę, apsitaisę skolomis ir piktais darbais, geraiusiu atveju tik gyvenantys kokiam šiuolaikiniam bunkery, nes juos persekiotų šio gyvenimo kietuoliai, atradę savo likimą ant pigaus vyno butelio sienelės.
nenoriu, kad stebuklingoji vieta po saule, sudegtų taip, kaip sudega vaškinė žvakė: nepastebimai ir skausmingai.

0 pastebėjimai: