BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-01-22

kam tai?


ar galima išnykti?
ne? kodėl? labai prašau. aš taip beprotiškai to noriu. mirsiu, jei nedingsiu. neišnyksiu. iš nieko nepavirsiu į dar didesnį nieką.
sunkumai tikrai yra gerai, bet aš nebegaliu. turiu pradingt, išnykt.
degu. aš ne feniksas, kad pats atgimčiau dar tobulesniu. žūstu, žlungu kiekvieną sekundę, išegzistuotą akimirką.
įkvėpiu, iškvėpiu. įkvėpiu, iškvėpiu. taip beprotiškai skauda. tuoj išvemsiu orą. viskas tvinksi, raibuliuoja, dingsta.
kodėl ir kam? kas po to?
ar galit užsimerkt ir pamiršt, kad aš buvau? prašau. negi taip sunku? aš juk pamiršau tai taip senai.
ašara paglosto skruostą.
prašau, prašau, prašau. labai labai.
niekas toks skaudus. ypač, kai nutinka taip. o ar galėčiau suskaičiuot visus tuos "taip"? žinoma, galėčiau! tik nežinau, ar yra toks skaičius. o juk žinau taip beprotiškai nedaug, tik poną nieką ir dar šį bei tą, dėl ko leidžiuos dabar glamonėjama ašarų.
kada tai baigsis?
prašau.
prašau.
labai prašau.
leiskit man pradingt. nematykit, nežiūrėkit, nesielkit taip.

0 pastebėjimai: