BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-01-20

ei, tu


kodėl iš tavo lūpų byra melagystės? nejau manai, kad taip šilku apsitaisysi gyvenimo kelius? ar kartais pagalvoji, kad ir aš galiu džiaugtis su tavimi, suprast ir net užjausti. nejau tikrai, tavo atžvilgiu, esu tokia žiauri? kodėl kalbi apie tai, ko nėra ir gal niekada nebuvo? tau maža humoro mokykloj? o gal ironijos pristigo? nejau manai, kad papraščiau tylėt? ar pamiršai, kai sakiau, jog tikros tylos nėra. kai taip darai, jaučiuos blogai, tavo sukelta tyla virsta spengimu ir baime, jog kažkas labai blogai. tai tarsi išdavystė, spyris, po kurio laisva dingsti. kur pradingo tai, kas buvo šventa? ar pažadai dar ko nors verti? juk buvo jų šimtai, o išliko dešimtis. gal dabar nusišypsot? linksma gyvenimo realija. o gal ir tai nėra tiesa? gal kaltos mes, kad žarstėmės prasmingais žodžiais negalvodamos apie jų reikšmė ateity. ankščiau iniciatyvos ėmėsi viena, vėliau kita, kol galiausiai liko liko.. kas? barieras, neleidžiantis kalbėti tai, ko trokšta pelijanti siela.
kada, kodėl žmogus užsiveria savy? ir kam to reikia? ar dėl to kalta tauta? omeny turiu, kaip bruožą skaudinti ir fobiją patirti skausmą. ar tai tik pagrindinis mano bruožas?
šiaip ar taip, kampų čia daug nėra. kad ir kaip bepažiūrėtum, su šypsenoj besislepiančiu kartėliu, nuolat lieku aš, mat, be dramų negaliu. telenovelinė žala, kaip čenobilio katastrofa, bus jaučiama ilgai.
žinai, svarbiausia, kad tu būtumei laiminga. net jei aš ir pikta, ir nemoku rodyt savo rūpesčio dėl tavęs aistringai, tu privalai tikėti, kad ir kaip kvailai tai skamba.

0 pastebėjimai: