BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2010-01-28

ant smilgos viršūnės


taip norisi atsiprašyti. ne dėl to, kad kažkas būtų nutikę, būtent dabar. tiesiog, skamba širdį gręžianti daina, aplink šalta ir tylu ir jaučiama, kaip sandra sakė, ta per saldi vienatvė. atsiprašyti yra ko ir dėl ko, bet sunku.  paprastas žodis, dešimt raidžių, tik keturi skiemenys. o taip sunku.  ir tas tylėjimas, surakinta burna ir skaudus ilgesys - tai klaida, iš kurios niekada nepasimokome.
mintyse paklausiu, nes garsiai neišeina, iš burnos sklinda padrikas gargaliavimas, kiek žmogui reikia? kiek ir ko? ir dar kam?
ar man užtektų kelių saujų laimingų akimirkų ir stiprybės jų neužmiršti, kad atšalus širdžiai sušilčiau jas prisiminus. deja, kasnakt į mintis užklysta praeities demonai, lydimi ateities vaikaičių. kas jei viskas bus vėl
ne taip, kaip suplanuota. kas jei aš pavirsiu dar didesniu seniu bambekliu, įgysiu profesiją, kuri mane žudys, jei aš norėsiu spjauti valkatai veidan ir slėpsiu savo žvilgsnį žemės gelmėj, kai pro mane eis tokie, kaip dabar aš - tyrinėjantys, besidomintys ir per saldūs.
kažkodėl man norisi, kad visi būtų geri, bet jei manęs paklaustų, kodėl gėris? kam jis? nežinau ar turėčiau pakankamai svarių argumentų suregzti įtikinamą atsakymą. jei visi vienodai įtikėtų blogiu, tai ir gyventų taip sakant gerai. aišku, analogiškai tas pats būtų su gėriu. skirtumas tas, kad dabar dalis linksta į vieną pusę, kita dalis į kitą. todėl ir vyksta ta nuolatinė kova, kuri jau savaime pasidaro bloga. grįžtant prie temos, kodėl gėris? gal dėl to, kad jį surasti ir pasiekti yra sunkiau? kartais man netgi iškyla dilema, ar tas gerumas apskritai kažkur slepiasi. ar jis egzistuoja? o ne, nesakau, kad visi čia aplink blogi. bet turiu omeny, kad visame kame yra tiek blogo, tiek gero, tad kaip ir viską suapvalinus gaunasi, jog gėrio nėra. aišku, iš viso to dar galima būtų vedžioti "o kas jei", "jei", "o tada" ir t.t. 
kartais man pasidaro juokinga, pažvelgus į savo blogo adresą. pilkumos viduriai ir dar grasus "spjauk". kaip galėjau taip pasakyti? galų gale, pati savyje laikau tos gličios pilkumos daugiau nei bet kas kitas. liūdna, liūdna, liūdna, kad esu neteisinga ir dėl to nuskriaudžiu kitus.  tai ir yra didžiausia bausmė.
naktis, kol apšviesta gatvės šviesų ir silpnos gyvybės, atrodo tokia draugiška ir miela. tarsi kviečianti išbėgti su šlepetėm į lauką ir šokt į pusnį. pasidžiaugti į plaukus įsipainiojusių snaigių nelaisve ir ant veido ištirpusiais vandens lašeliais. viskas būtų taip slėpininga ir šildytų tuščią vietelę viduj, kur kadais būta širdies.
 myliu tas kvailas iliuzijas, kad ir kaip tai kvaila. devinu tai, kad ir kaip viskas beviltiška. ir aš žinau, kad tai gražu.

2 pastebėjimai:

Karolina. rašė...

Jei Tu neturi širdies, tuomet nežinau, kas turi.

Karina rašė...

Čia irgi yra žodis "padrikas" ;]