BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2009-12-05

in the shadows


Viskas manyje suaktyvėja naktį. Užsimanau tvarkytis, skaityti, rašyti, gaminti valgyti, vaikščioti po mišką - tai, kam dieną neturiu jėgų. Kad ir kaip vėlai atsigulu, kad ir kaip ilgai bandau užmigti gaunasi šnipštas ir aš tiesiog lieku sėdėti vidury lovos, kojas pakišusi po antklode ir ant pečių išsidraikiusiais plaukais stebėti viską gaubiančios tamsos. Jos tyla tokia šiurkšti ir net retkarčiais pasigirstantys krebždesiukai tampa ne kažko gyvo įrodymu, o kažkuo pavojingu. Užmigti nepadeda jokie avelių skaičiavimai, muzika, sklindanti iš mp3 grotuvo. Kartais basomis išeinu į balkoną ir stoviu, leisdama vėjui pūsti mane kiaurai. Lauke irgi būna tamsu, nepaisant to blausaus ir, netgi drįsčiau teigti, vaiduokliško mėnulio apšvietimo. Vienai ta tamsa nebeatrodo tokia maloniai slėpininga ar žavi, kokia buvo ankščiau. Ji tiesiog baugi.
Kartais aš sėdžiu tamsoj įtemptai galvodama, tačiau nieko nesuprasdama ir po sekundės nebeatsimindama. Minčių gijos trūkinėja, kaip stipraus vėjo blaškomos, ir niekur jos neužkliūna, kad nors trumapm pailsėtų nuo skridimo ir lukteltų, kol pasivysiu jas. Kambarys būna toks tykus, negyvenamas. Žvilgsniu nukrypstu į telefoną, tačiau jokia švieselė jame nesumirga. Apskritai, tuo metu, geriausiu atveju sumirga tik vos vos matomas mano siluetas prašliuožiant pro veidrodį.
Padedu galvą ant pagalvės ir mintyse imu dėti šį įrašą. Rytą, žinoma, nebeprisimenu, tačiau žinau, jog noriu apie tai parašyti. Apgalvoju ir daugiau įvairių temų, kurių galutinis variantas būna verdiktas pačiai sau. Neišsemama tema.
Surakintomis rankomis, nebeištvėrus griebiuosi paskutinio šiaudo, užgniauždama savo pačios vidinį balsą, demonus, galiausiai, užmiegu.
Ir viskas lieka dienai kitai.

1 pastebėjimai:

Karolina. rašė...

ir aš, paskutiniu metu, sunkiai užmiegu. nei avelės, nei muzika nepadeda. gera, kad nemiga galiu dalintis su Tavimi. (hug)
ir aš daug galvoju.. viską darau naktį. įsivaizduoju kaip viskas būtų, kuriu nerealias situacija ir istorijas, o tada galiausiai užmiegu pikta, kad galiu tik galvoti ir svajoti, o neveikti. nesąmonė, bet vis dėlto, aš myliu naktį.
p.s. man nepatinka Tavo neišsemiama tema.