BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2009-10-17

Per užvertas horizonatales


Jaučiuosi sumautai. Ar tai reiškia, kad užaugau? Mane nuolat kankina prisiminimai, senos klaidos, blogos mintys. Kažkada aš to troškau, o kai gavau, noriu atsikratyti. Jaučiuosi, kaip praradusi gyvastį. Zombė. Miegu, valgau, einu į mokyklą.. Ne, tai ne rutina. Tiesiog nebejaučiu jokio džiaugsmo. Niekur. Kartais pagalvoju ar apskritai mano akys nors kartą šypsojosi. Aš dažnai išsišiepusi, garsiai juokiuosi ir pan., tačiau niekada nesikvatoju gyvybingai, taip, kaip man tikrai patiktų. Tiesa, gražių akimirkų turėjau nemažai, bet vargu ar sugebėjau jas įvertinti. Rodos, jau nuo penkerių metų troškau užaugti, o kai užaugau, man prisireikė rūpestingumo, dėmesio.
Susikūriau savo pasaulį, savo taisykles, kurios ilgainiu ėmė mane smaugti ir visa ta "geležinė" santvarka ima mane žudyti. Net norėdama negaliu peržengti per save, kad padaryčiau tą ar aną, kad pamanyčiau kitaip. Atsirado nauji autoritetai, susigulėjo prioritetai, kuriems dėl senų įpročių negalima įsigalėti. Kiekvienas mano "naujas" darbas, paremtas naujomis idėjomis, nauja manimi, susilaukia neigiamo atgarsio. Man nepatinka, kai manęs klausinėja, man nepatinka, kai lenda į mano gyvenimą, man nepatinka, kai reikia atsiskaitinėti už vieną ar kitą dalyką. Aš noriu būti laisvesnė nuo savęs pačios, nuo to, ką ssikūriau, nes nebegaliu eiti nė žingsnio pirmyn, o pasisukus atgal žioji bedugnė. Bijau, kad tokia neatsirastų ir priekį, kol sugebėsiu susivarstyti batus ir žengti žingsnelį pirmyn.
Aš tik noriu netrukdoma pasodinti medį ir puoselėti kiekvieną jo lapelį. Noriu pajusti bent mažą liespnelę, nors kibirkštėlę, jog suprasčiau, kad esu dar gyva.
Gal žinote, kaip atrakinti pragaro vartus, kad ten įeitų nors lašelis gaivios vėsos?

2 pastebėjimai:

Karolina. rašė...

Turbūt pradedu suprast, kodėl pastaruoju metu Tu kažkokia keistoka.
Anyway, Tu vis dar mano Siaubas. <33

Laura rašė...

Varliau, kiesta buvau visda, tik dabar tai išryškėjo.