BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2009-10-12

I was getting kicks out of my box of tricks


Ji buvo didelė dalis mano gyvenimo. Ta, kuri nuolat pralinksmindavo, išmokė džiaugtis ir žengti tvirtesniais žingsniais grubiu gyvenimo taku. Ji buvo ta, kuri skolino man savo laiką, dalinosi optimizmu ir visomis pakvaišusiomis mintimis. Ta, kuri išklausydavo ir bandydavo patarti, o kai aš pasakodama apsiverkdavau, mane apkabindavo. Ta, kuri kalbėdama "ne į temą" pataikydavo į temą, kuri užmigdavo nuo mano balso ir pavargdavo nuo manęs tarsi po ilgos distancijos maratono. Ji ta, kuri kardinaliai pakeitė mano gyvenimą, sugėrė į save visą neigiamą karmą, kuri nešiojausi savyje ilgus metus. Ji - mergina, kuri liesais savo piršteliais galėjo mėtyti mane tarsi mažą kamuoliuką.
Ji ta, kurios veiksmai, visada kalbėjo daugiau už viską pasaulyje.
Tiesa, žodžių visada buvo daugiau nei veiksmų. O žodžiai dažnai nuvildavo ir pravirkdydavo. Bet aš vis tiek ja džiaugiausi. Džiaugiausi, kol pajėgiau. Kažkodėl naiviai tikėjau, kad visa tai tęsis amžinai ir apgailėtinai maniau, kad esu ne naivi. Pasirodo esu. Ir ne tik.
Tikriausiai dabar, kai "seni batai" pasislėpė spintoje, viskas pagaliau baigsis, ir pas mane grįš kadaise išvaryta ramybė. Grįžus sugniauš savo šaltais pirštais, aštriais nagais glostydama kaklą šiurpins odą; nužudys tai, kas buvo sukurta, sudegins naujuosius rūbus ir privers apsivilkti senąją maršką.
Viskas pasibaigia tam, kad sugrįžtų.
Ryškus mano gyvenimo akcentas.

2 pastebėjimai:

Greta ir kartais JI :) rašė...

ką čai ir bepridursi, deja bet višiskai nesitikėjau, kad tavo nuomonė į visą TAI vat štai tokia...manau dėkoju netaip dažnai kaip atsiprašinėju, todėl tikiuos, kad šis dėkingumo- AČIŪ, neskambės banaliai ir nereikšmingai kaip daugelis mano kitų žodžių, bet manau, kad tikrai yra už ką man tau padėkot, daugko aš iš tavęs pasimokiau, o gal net ir vis dar dabar mokaus..bet deja viskas praėjo, kaip ir visą kitą ankščiau ar vėliau praeina, tik manau, kad bent jau mano nuomonė tai buvo reikšmingai, jiegu tu vis dar to nepamiršti... aš taip pat, tik kaip visada neparodau noro...ir

Laura rašė...

Ne viskas praeina, Greta. Lieka tas, kas nori likti ir nori, kad liktų.