BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2009-10-29

behind those walls - behind those gates, gardens so pure and lights so great


Antradienis ir trečiadienis, kuriuos praleidau murkdydamasi purvuose ir laužydama dviratį, pasirodė labai smagūs. Taip gera pamatyti, jog aplinkui yra tokių gražių vietų ir minant dviračiu gerti tuos nepaprastai gražius vaizdus į save tam, kad grįžus galėtų papasakoti, kokių galingų purvynų yra ir kokiais jais privalėjai bristi (tikriau pervažiuoti divračiu), kaip lengva patekusį azarto rankas bėgti į stačius kalnus ir kaip nesmagu miegoti prie t o k i o žmogaus. Suprantu, kad negaliu papasakoti visų įspūdžių iš rudeninės ekspedicijos, kurią vėl suorganizavo kietoji mokytoja Vilija pasitelkusi pagalbon Paukštį.
Kaip smagiai keista, kad sugebėjau peržengti per savo baimes, kad atsilaikiau prieš rankas geliantį šaltį ir valgiau tą troškinį, kuris tikrai atrodė ne žavingai. Prisiklausiau protingo kunigo įspūdžių ir Višakio kaimelio (ar miestelio) istorijos, kas buo gana įdomu. Sužinojau, jog šventuoju gali būti bet kas, svarbiausia, kad būtų tvarkomi popieriai, leidžiamos knygos ir panašiai. Kvaila sistema, nes esant net ir labai nusipelniusiam žmogui, gali nebūti jokiu šventuoju, nes nėra norinčiųjų tvarkyti dokumentų. Arba pasaulyje gali pritvinti šventųjų, nes kažkam niežėjo rankas rašyti kalnus popierių.
Nepaprastai smagu ir tai, jog prisiverčiau išvažiuti į tą žygį ir nė karto nepasigailėjau, bent kol kas. Senai buvau beužuodusi tikro miško kvapo, primenančio skruzdėlynus su didelėmis rudomis skruzdėmis, saulę (kurios ten beveik nebuvo), minkštas, drėgnas samanas ir nubirusius eglių spyglius.
O smagiausia viso to dalis buvo, kad visi buvo draugiški. Nepaisant šiokio tokio mažių alkoholizmo ir keikimosi galvojant grupės pavadinimą visi buo santūrūs, nebijojo garsiai pasakyti ačiū ar klausinėti kunigo apie kosmosą, pateikdami savas versijas. Linas net po to, kai jam įspyriau, buvo draugiškas, Džerva, trankydamasis į kas antrą sieną elgėsi normaliai.
Tiesiog beryšis pranešimas, kuriuo aš turėjau papsakoti, jog per dvi dienas nuvažiavau dviračiu apie 60km, kritau laisvuoju kritimi, per daug kalbėjau, sumaišiau Eglę su Linu ir per daug kalbėjau su Tavoru. Žinoma, viso to nepadariau. Tiesiog pasvaičiojau keletu kvailų žodžių, nes bloga nuotaika nekeidžia protauti. Tad tik pridedu fotografiją (kurią darėme ne mes (dar neturiu mūsų nuotraukų)) iš jaunystės šaltinio Višakio Rūdoje.

0 pastebėjimai: