BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2009-08-04

Labas. Kaip gyveni?


Tu šalia, bet aš vis tiek nežinau, kas Tu.
Rodos, žmogus gyvena apsuptas žmonių, tačiau jis vis tiek nežino, kas dedasi šalia. Visi nuolat šneka, kad žmonėms vienatvė žalinga, kad jie negali būti vieni, tačiau juk kito nepažinojimas ir nesupratimas irgi yra vienatvės atmaina. Koks skirtumas kiek žmonių Tave sups, jei nei vienas nepažinos Tavęs. O juk taip ir yra. Gyveni, gyveni, rodos, pažįsti visus: žinai vardą, pavardę, profesiją, gali pasakyti, kad jis ar ji, ar jie yra pasikėlę, idiotai ir t.t., tačiau vienas netyčinis pasisėdėjimas naktį su puodeliu karštos arbatos ar aromatingos kavos, kalbant nuoširdžiai ir su užsidegimu, dalinantis savo vidine realybe, gali parodyti, kad "idiotas" labai įdomus žmogus, ir ankščiau turėtas noras atsikratyti šia persona virsta į nenumaldomą norą paprašyti, kad jis pasiliktų.
Keista, kaip daug gali būti vertas vienas pokalbis, net jei jis prasideda banaliausiais pasaulyje žodžiais, nors šią akimirką ir tas "banaliausi" atrodo banaliai. Juk suaugusiųjų pasaulyje jie ištariami taip pat dažnai, kaip "Aš laimėjau milijoną!".
Tikriausiai būtų pats laikas pradėti kalbėtis. Bet mes, ar aš, ar kiti, nepradedam. Kodėl? Tingim? Esam pavargę? Bijom atsiskleisti? Nepasitikim? O gal nenorim apskirauti kitų problemomis, nes nežinome, jog kartu jas spręsti lengviau? O gal tai įgimta? O gal mes skūpūs ir nenorim dalintis tuo, ką turim, su kitais? O gal čia pasireiškia altruistiškumas nenorint liūdinti kitų savo problemomis? Varge, kiek daug "o gal"!
Taigi, pabaigai, norėčiau visiems pasakyti: labas. Kaip gyvenat?

2 pastebėjimai:

Karolina. rašė...

Labas, gyvenu gerai. O Tu?
Aš visada pasiruošusi su Tavimi pasikalbėti ir Tave išklausyti!! <33
Su meile, SiaubingaVarlė. xD*

Greta ir kartais JI :) rašė...

aš pasakyčiau, galbūt manoma yra, jog bus nęįdomu jo klausytis, o gal ir netik manoma bet ir pastebi, jog niekam visiškai neįdomios jo laimės ir nelaimės.