BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2009-08-31

Garsiai kartokite paskui mane - pažadu


Paskutinė vasaros diena. Dar vienos vasaros. Man jau 16-tos (dabar galvoju ar nederėjo parašyti "tik"?). Neskaičiuojamos skaičiuojasi paskutinės valandos iki mokyklos. Amžinybė kančių. Turiu omeny ne vien vietą, kurią visi vadina moykla. Visas gyvenimas didelė moykla. Bereikšmė mokykla. Kad ir kaip stropiai mokysiesi - vis tiek išlėksi iš jos. Kad ir koks drausmingas būsi - vis tiek išlėksi iš jos.
Keista galvojant, kaip ryt, būdama jau ( o gal tik?) dešimtoke spausiu mažo pirmokėlio rankutę savojoje ir vesiu jį (ją) nuo vienos mokyklos prie kitos. Bus keista matyt mažą vaikutį nesuvokiantį, kur jis stumiamas. Sunkiai suprantama, kaip naiviu ir dar nuoširdžiu žvilgsniu jis apžiūrinės ką tik išdažytas klases su dar užsilikusiu dažų kvapu. Nedrąsiai eis blizgančiomis grindimis, ramiai sėdės mažame suole ir nekantriai lauks dar kitos dienos, kai galės apsirengti kiek laisvesniais rūbais ir geriau pažindintis su naujais draugais - klasiokais. Koks nesuprantamas jausmas užplūsta, kai pagalvoju, jog po dar metų (na, gal kelių) tie mažučiukai jau melsis, kad greičiau baigtūsi kankinanti diena moykloje. Kaip jie išalkusiomis, bemiegėmis akimis lauks savaitgalių, kuriuoe ieškos ramybės ir poilsio. Žvitrios jų akutės nežvelgs pro langą su ta pačia linskma šypsenėle. Dabar jie ilgesingai, išsikamavę spoksos į dailes medžių viršūnes, tačiau matys tik varganą ateity, kurioje jų lauks egzaminas, darbas, egzaminas, mokslas, egzaminas ir vėl darbas (mokykla).
Jaučiuosi apgailėtina žinodama, jog buvo metas (ir tebėra, nors ir mažiau), kai dauguma degė noru lankyti mokyklą. Net mokėjimas skaitti jiems atrodė vertingesnis už kalną aukso, o dabar, net 10 litų atrodo vertingiau nei mokėjimas skaityti (pagalvokit, juk nuėjęs į "maxę" galėtumėt nusičiupti butelį alaus ir parkely išgert).
Nepastebimas tas žmogaus šokliavimas. Regis, laikas bėga, bėga, o ištikrųjų, bėgam mes. Galėtume sėdėti ir spoksoti į ramų dangų, bet mes bėgame. Bėgame į parduotuvę pieno, bėgam į moyklą, į paštą mokėti mokečių, į mokyklą (darbą), bėgame ir keikiamės, kad nespėjame, kad laikas eina greitai.
Nepasižadu būti drausminga, mandagi, stropi mokinė, puiki dukra, ištikima draugė, gera klasiokė, įdomi asmenybė, atsakinga mergina,išmintinga ir kūrybinga, valinga ir drąsi. Ir dar visokia kitokia. Nepažadu būti. Visa tai turės gautis savaime, o jei ne - tai ne?
Sėkmės, mielieji ir nevisai mieli.
P.S. Pasidžaiukite, jog kažkas buvo išmintingas ir kažkada leido mums į mokyklą neiti vasarą ir liepė tam aukoti šaltesnį orą.

0 pastebėjimai: