BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2009-07-29

Pilnam, bet tuščiam fone


Viskas, kas jau patirta, yra svarbiau už tai, kas dar bus patirta.
Kodėl pradedu pranešimą būtent tokiais žodžiais?
Nes šiandien, kaip jau įprasta, aš jaučiu per daug, jei tai įmanoma.
Jei kartais pamirščiau per daug, prarasčiau tikrąjį aš. Kiek daug praradau, ir kiek daug gavau. Neįtikėtina! Visada maniau, kad žinau, kas man nutiks, bet dabar. Kaip daug įmanoma suplanuoti?
Kas aš buvau ir kas esu? Tikriausai galėčau atsakyti, kas buvau, bet kas esu? Vargu ar net mirdamas žmogus, ar tik būtybė, tokia, kaip aš, gali į tai atsakyti. Ir visą gyvenimą mes, žmonės ir būtybės, o gal tik žmonės, klausinėjame savęs, ieškome atsakymų, bet nerandame.
Kodėl?
Nes nežinome, kur ieškoti? O gal permažai pastangų įdedame? O gal atsakymų nėra? Gal turime juos nerasti, o sukurti?
Taip, tikriausia turime juos sukurti. Juk tai fantazijoje slypi visi atsakymai! O jei tai tiesa - tai nuostabu! Juk jei taip ir yra, tai man, ir mums, ir Jums, nereikia vaikščioti įsmeigus galvą į žemę, pakanka atsigulti į pievą, apaugusę liaunomis smilgomis ir žiūrėti į dangų, užuosti kvapus, kurių neina užuosti, matyti ir girdėti tai, ko nėra, užsiauginti sparnus ir skristi nė nepakilus nuo žemės. Ir tada pasijusti žmogum!
Ak, tai taip nuostabu! Tikriausiai.
Ieškokite, o suradę - skriskite!

0 pastebėjimai: