BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2009-06-26

U can always make me smile


 Tu gali netikėti ir neigti, bet tiesa išliks ta pati - Tu man patinki.
 Vieną sekundę aš niūri, o kitą jau kvatoju. Ne, tai ne dėl paauglystės, siaučiančių hormonų. Tai dėl žmonių. Tikrų tikriausių žmonių, ne šiaip padarų. Dar tuos žmones galima pavadinti draugais. Ir nors turiu jų nedaug - jie stebūklingi. Mažos švieselės it žvaigždelės naktyje.
 Gabrielė
. Japoniška pasakų fėja. Gal ir ne taip išsireiškiau, bet koks skirtumas? Paskutiniu metu, ji savo word'o laiškais mane džiugina, kaip užkliudyti juoko kauliukai. Ir jos atsisveikinimas prieš išvažiuojant į stovyklą, ir "pasveikinimas" grįžus! Tai tokie dalykai, kuriems net aš, kalbos aparatas, pritrūkstu žodžių. Apie draugus galima kalbėti, kalbėti, kalbėti... Tačiau jiems visada trūksta žodžių. Ne šiaip žodžių, o tokių, kurie atspindėtų jų tikrąją vertę. Aš negaliu pasakyti, kad Gabė verta milijono, nes ji verta daug daugiau. Ji neįkainojama ir pinigais neįvertinama.
 Tik ji moka taip mane prajuokinti. Ir tik su ja iš nieko pasidaro kažkas, o iš kažko - niekas. Ir tik jos atsisveikinimai būna tokie virkdančiai mieli. Ir viskas, ką mes darome kartu, pradedant pasisveikinimu, užbaigiant atsisveikinimu - yra beprotiškai miela, gražu, nepaprasta. 
 Ir jos laimė - mano laimė. Turėdama ją jaučiuosi neapsakomai laiminga ir turtinga.
 Ir nors daug dar nepaminėjau, tačiau ji žino, tikiuosi, kokia brangenybė yra man, Leo, Austei, pasauliui <3.>

1 pastebėjimai:

Gabė rašė...

O vat už tai aš Tave norėčiau aptrankyti. Tikrai. Ir pati žinai kodėl >;D
Bet daah.
Ar aš galėčiau? xD Nee, tik muses be gailesčio traiškau xD
Ir žinai. Daug ko nežinojau ;DD
"Japoniška pasakų fėja" xDDD