BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2009-06-21

Taip sakant, pasižmonėjau

 Žiūrėk į mane ir manyk, kad aš tobula.

 Kaip kažkas žino, kažkas gal dabar sužinos, buvau stovykloje. Ją organizavo beveik šauni mokytoja Vilija. Pozityviai mąstant, kelionė man išėjo į naudą, nes gausiai prisportavau, išmirkau purviname vandenyje, atsidžiaugiau lietumi ir gaivia naktim. Tačiau.
 Mano mėgstamiausias tačiau.
 Mėgstu kalbėti apie blogus dalykus.
 Taigi.
 Mačiau tokią gausybę blogų dalykų, aišku, ir pati nesielgiau gerai, bet.
 Bet kalbėti apie ežeriuką ir prie jo šiukšlinti, o vėliau pykti, kad žmonės šiukšlina yra žema ir bjauru. Netgi skaudžiai juokinga.
 Kas man dar nepatiko?
 Ogi juokas. Ne šiaip juokas, o dirbtinas kikenimas ir bjaurios akys. Puikus šlykštumo derinys, kuris man visą laiką stovi akyse. Yak.
 Tačiau.
 Tačiau man patiko laužas. Nuolatiniai dūmai ir miškas (nesvarbu, kad nebuvo dienos, kad aš nebūčiau šlapia). Netgi baidarės. Žinoma, šiuometinės baidarių kelionės Dubysa su praeitų metų kelione Šešupe - nepalyginsi. Šešupė - rami, negili upė, o Dubysa - pilna akmenų, gili, klastinga, grasinanti savo slenkščiais, ir, žinoma, Nemunas. Dėkui Dievui, toje vietoje, kur juo plaukėm, buvo itin ramu, tad net irtis prieš srovę, neskkaitant kėlimosi, buvo lengva. Taip pat, priėjau išvadą, kad esu nuobodi, nes ilgesnį laiką manęs pasiklausę žmonės papraščiausiai užmiega.
 Ką gi, gana tų pokelioninių memuarų. Vis vien nenupasakosiu ilgesio, kurį jaučiau išvykusi. Ilgesio Gabrielei, Karolinai ir Jurgitai.
 Taip pat noriu josm padėkoti už rūpestį, laiškus, sms žinutes, telepatiškai pasiųstas mintis. 
 Danke. 
 Ich liebe dich.

0 pastebėjimai: