BLOGGER TEMPLATES AND TWITTER BACKGROUNDS »

2008-11-01

Infinity ' s meadow

Vėl nukrito lašas , jis prispaudė ją kaip ranka prispaudžia voriuką , labai nelaiku išlindusį iš drėgno kampo . Geriau būtų buvę jiems neišlįsti iš to paslapties šydo , kuris juos taip ilgai saugojo ir augino . Bet jie surizikavo kaip rizikuoja lošikai , jie pasidavė aplinkos traukai , todėl dabar turi atlaikyti pasekmes . Galbūt ji kovos , nes ji padaras , o gal žmogus , tačiau vargšas voriukas jau nebegalės regzti tinklų , misti drėgme . Viskas būtų pasikeitę jei jie būtų atsispyrę pagundai , jei jie būtų gyvenę savo saugiame pasaulyje . Ji atsigaus , gal jau atisgavo , juk ji dar maža , juk tas lašelis , prislėgęs jos liauną kūnelį , tik eilinis lašelis , juk čia , atvirame karo lauke , nebėra užuovėjos , čia ne visi lašai tik lašeliai . Čia ne viskas nupiešta spalvotai , priešingai , erdvėje viskas tik pilka .
Tai ką parašiau nėra skirta kažkam , tai nėra apie mane , tai tik padrika mintis kilusi pamačius krintantį lietaus lašą , mašinų išvažinėtoje gatvėje .

2 pastebėjimai:

Otilija rašė...

Gražu.;]

i don't want come back rašė...

Tikrai labai malonu sulaukti tokio komentaro iš tavęs , tik gaila, kad taip nėra ;PP